Ar žinote, kad šiandien, 2020 m balandžio 29 dieną, minima Tarptautinė kovos su triukšmu diena? Daugelyje valstybių ši diena minima skelbiant visuotinę tylos minutę.
Per paskutinius dešimtmečius aplinkos taršai skiriamas ypatingas pasaulinis dėmesys, o triukšmo tarša pasaulio miestuose pripažįstama kaip viena iš pagrindinių ekologinių problemų. Tokio triukšmo lygio, koks yra dabar, anksčiau niekada nėra buvę. Tai galima laikyti globalizacijos padariniu, kai didėjanti gamyba, transporto srautai, sparčiai besiplečianti urbanizacija ir kasmet didėjantis gyventojų skaičius daro įtaką ekologinei pusiausvyrai.
Žodis triukšmas yra kildinamas iš lotynų kalbos žodžio „nausea“, kurio reikšmė yra nepageidautinas stiprus garsas, kuris paveikia žmogaus girdimąją aplinką ir yra potencialus pavojus žmogaus sveikatai.
Manoma, kad beveik 20 proc. Europos Sąjungos gyventojų yra veikiami tokio triukšmo lygio, kuris laikomas nepriimtinu. Akustinis triukšmas – antras dažniausias mirtinų ligų išsivystymą lemiantis aplinkos veiksnys po oro užterštumo.
Triukšmo padariniai:
- triukšmas dirgina ar trikdo žmonių miegą;
- gali sukelti širdies priepuolius;
- susilpnina gebėjimą mokytis;
- gali būti spengimo ausyse priežastimi;
- trikdo virškinimo sistemos organų veiklą;
- padidina kraujo spaudimą;
- mažina organizmo atsparumą ligoms ir darbingumą;
- didina nelaimingų atsitikimų ir traumų riziką darbe;
- gali pakenkti klausai arba sukelti kurtumą.
Triukšmas turi kaupiamąjį poveikį. Tam tikros organizmo reakcijos atsiranda ilgainiui, todėl žmogui būtina pailsėti tyloje. Deja, poilsio mes dažnai taip pat neįsivaizduojame be triukšmo – televizija, radijas, muzika, kino teatrai, kavinės. Taip pat nesuvokiame, kad triukšmas mus veikia net miegančius.
Kaip apsisaugoti nuo triukšmo:
- laikykitės „tylos dietos“ – išjunkite elektroninius prietaisus, informavimo šaltinius;
- skirkite laiko tyliajam poilsiui: aplankykite parodą, pasivaikščiokite parke ar miške, nueikite į biblioteką ar tiesiog pabūkite tyloje;
- venkite triukšmingų vietų, koncerte nestovėkite arti kolonėlių;
- naudokite ausų kamštukus, jei esate veikiamas didelio triukšmo darbe ar gyvenamojoje aplinkoje;
- namuose pasirūpinkite sandariais langais, sutepkite girgždančias duris, ant baldų kojelių užklijuokite gumas.
- jei kaimynų keliamas triukšmas kelia diskomfortą, turite teisę paprašyti elgtis tyliau;
- jei gyvenate netoli geležinkelio ar judrios gatvės bei kenčiate nuo gatvės triukšmo, pakeiskite senus langus naujais, su stiklo paketais, turinčiais gerą garso izoliaciją;
- sudrausminkite savo vaikus, jei kelia triukšmą. Keliamo triukšmo intensyvumas gali pažeisti aplinkinių teisę į tylą ir ramybę.
Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, įgyvendina Aplinkos triukšmo valdymo direktyvą. Taip pat turime Valstybinę triukšmo prevencijos programą, kurioje numatytos konkrečios priemonės triukšmo poveikiui mažinti. Visgi prie triukšmo kontroliavimo ir jo mažinimo galime ir turime prisidėti kiekvienas iš mūsų jau dabar.
Informacijos šaltinis: www.nvsc.lt ; www.smlpc.lt ; https://www.eea.europa.eu/lt
