Už priešmokyklinio ugdymo paslaugą gimnazijoje atsakinga
- 2003 m. Vytauto Didžiojo Universitetas, Katalikų teologijos fakultetas – religijos mokslų bakalauro kvalifikacinis laipsnis;
- 2010 m. Šiaulių universitetas, Tęstinių studijų institutas, dalyko pedagogika - mokytojos pedagoginė kvalifikacija;
- 2011 m. Šiaulių universitetas, Tęstinių studijų institutas, anglų filologija (specializacija – anglų kalbos pedagogika) - filologijos bakalauro laipsnis;
- 2013 m. - vyresniosios anglų kalbos mokytojos kvalifikacinė kategorija.
Darbo laikas
|
Savaitės dienos |
Darbo laikas |
Pietūs |
|
Pirmadienis |
7.30 – 17.00 |
12.30 – 13.00 |
|
Antradienis |
7.30 – 12.00 13.00-17.00 |
11.30 – 12.00 |
|
Trečiadienis |
7.30 – 16.30 |
12.30 – 13.00 |
|
Ketvirtadienis |
7.30 – 8.30 10.00 – 16.30 |
12.30 – 13.00 |
| Penktadienis | 9.00 – 16.00 | 12.30 – 13.00 |
Kontaktai
Mobilusis +370 675 33 613
Priešmokyklinio amžiaus grupės
Informacija
Priešmokyklinio ugdymo paskirtis
Priešmokyklinio ugdymo paskirtis – padėti vaikui pasirengti sėkmingai mokytis pagal pradinio ugdymo programą, stiprinti jo pasitikėjimą savimi, skatinti norą mokytis, pažinti ir tyrinėti pasaulį.
Priešmokyklinis ugdymas padeda vaikui įgyti mokymuisi, bendravimui ir savarankiškam gyvenimui reikalingų gebėjimų, plėtoti individualias galias, stiprinti socialinę, emocinę ir fizinę gerovę.
Bendrieji priešmokyklinio ugdymo reikalavimai ir organizavimas
Priešmokyklinis ugdymas organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Priešmokyklinio ugdymo bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-1269, ir Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. V-1106 (galiojančia suvestine redakcija).
Priešmokyklinis ugdymas vykdomas pagal vienų metų Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą.
Priešmokyklinis ugdymas paprastai pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 d. jam sueina 5 metai. Įvertinus vaiko ugdymosi poreikius ir pažangą, priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas ir tada, kai vaikui 5 metai sueina iki rugsėjo 1 d. Tėvų (globėjų) sprendimu priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas vėliau, bet ne vėliau, negu tais kalendoriniais metais vaikui sueina 6 metai.
Priešmokyklinis ugdymas vykdomas Darbėnų gimnazijos priešmokyklinio ugdymo grupėje „Spalvoti pieštukai“, kurios veiklos trukmė – 9 val. per dieną, Nesusidarius atskirai priešmokyklinio amžiaus vaikų grupei, priešmokyklinio amžiaus vaikai ugdomi integruotai Ikimokyklinio ugdymo skyriaus mišrioje grupėje.
Priešmokyklinio ugdymo procese ugdomos septynios kompetencijos: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos (socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija yra viena integrali kompetencija).
Ugdymas organizuojamas integraliai, atsižvelgiant į vaikų amžių, individualius gebėjimus, poreikius ir patirtį. Didelis dėmesys skiriamas žaidybinei ir patirtinei veiklai, tyrinėjimui, kūrybai, bendravimui ir bendradarbiavimui, savarankiškumo bei mokėjimo mokytis gebėjimų ugdymui.
Vaikų pažangos ir pasiekimų vertinimas
Vaikų pažanga ir pasiekimai vertinami nuolat, vadovaujantis Priešmokyklinio ugdymo bendrąja programa. Vertinimo tikslas – pažinti vaiką, pastebėti jo individualią pažangą, gebėjimus, stiprybes ir ugdymosi poreikius bei numatyti tolesnes ugdymo(si) kryptis.
Vaikų pasiekimai vertinami taikant įvairius metodus: stebėjimą, pokalbius, diskusijas, vaikų pasakojimus, kūrybinių darbų ir kasdienės veiklos analizę, praktines užduotis bei kitus vaikų amžių ir individualius gebėjimus atitinkančius būdus.
Pirmasis vaiko pasiekimų vertinimas atliekamas per pirmąsias 4 savaites nuo priešmokyklinio ugdymo programos įgyvendinimo pradžios, galutinis vertinimas – baigiantis programai. Vaiko pažanga ir pasiekimai su tėvais (globėjais) aptariami individualiai, ne rečiau kaip du kartus per metus.
Vertinant svarbu stebėti kiekvieno vaiko individualią pažangą, lyginant jo ankstesnius ir dabartinius pasiekimus, o ne lyginti vaikus tarpusavyje.
Baigus priešmokyklinio ugdymo programą, parengiama rekomendacija pradinei mokyklai apie vaiko pasiekimus, pažangą ir tolesnio ugdymosi poreikius.
Bendradarbiavimas su šeima
Priešmokyklinio ugdymo procese ypatingą dėmesį skiriame bendradarbiavimui su šeima. Siekiame kurti atvirą, pasitikėjimu ir abipuse pagarba grįstą bendruomenę, kurioje tėvai (globėjai) yra svarbūs ugdymo proceso dalyviai.
Tėvai (globėjai) informuojami apie vaikų ugdymosi pažangą ir pasiekimus, turi galimybę dalyvauti individualiuose pokalbiuose, diskusijose, teikti pasiūlymus, dalytis idėjomis ir aktyviai įsitraukti į grupės bei įstaigos bendruomenės gyvenimą.
Siekiame, kad šeima ir pedagogai veiktų išvien, padėdami kiekvienam vaikui pasitikėti savimi, atskleisti savo gebėjimus ir sėkmingai pasirengti naujam – mokyklos – gyvenimo etapui.
Dokumentai
