Pasaulio imunizacijos savaitė 2020 m.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kiekvienais metais ragina minėti Europos imunizacijos savaitę, kuri šiais metais skelbiama balandžio 20 - 26 d. Europos imunizacijos savaitės tikslai: didinti imunizacijos apimtis, gerinti tiek individų, tiek visuomenės sveikatos raštingumą, supratimą apie skiepų svarbą.

Užkrečiamosios ligos kasmet sudaro iki 20 proc. visų registruotų ligų Lietuvoje, o vakcinomis šiandien galima kontroliuoti net 28 ligas. Minėdami Europos imunizacijos savaitę, ULAC medikai bei visuomenės sveikatos specialistai ragina visuomenę ir medikus aktyviau domėtis užkrečiamųjų ligų profilaktika, ir primena apie vakcinacijos svarbą tiek jaunam, tiek senam.

COVID-19 pandemija priminė, kad užkrečiamosios ligos neturi sienų ir visos šalys yra pažeidžiamos, neatsižvelgiant į pajamų lygį ar jų sveikatos priežiūros sistemų stiprumą, rašoma jungtiniame Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) išplatintame pranešime, skirtame 2020 m. Europos imunizacijos savaitei paminėti.

Pasak PSO ir UNICEF pranešimo, skubus vakcinos nuo COVID-19 ligos poreikis įrodo, kokia gyvybiškai svarbi imunizacija saugant gyvybes ir ekonomiką. Mokslininkai visame pasaulyje kuria vakciną nuo naujojo koronaviruso bei stiprinami sveikatos priežiūros pajėgumai kovojant su COVID-19 liga ir šiuo tarpsniu nacionalinės imunoprofilaktikos programos yra ypač aktualios nei bet kada anksčiau.

Kasmet pasaulyje imunizacijos dėka pasaulyje išgelbėjama nuo 2 iki 3 milijonų asmenų nuo mirties.

Kas ir nuo kokių užkrečiamųjų ligų yra skiepijami?

• Naujagimiai, kūdikiai ir vaikai pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimo kalendorių valstybės lėšomis skiepijami nuo keturiolikos infekcijų: nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, Haemophilus influenzae Btipo infekcijos, kokliušo, žmogaus papilomos viruso, B tipo meningokokinės infekcijos, rotaviruso.
• Rizikos grupių suaugusieji ir vaikai skiepijami nuo pneumokokinės infekcijos bei gripo.
• Vyresni nei 26 metų asmenys kas dešimt metų valstybės lėšomis gali pasiskiepyti nuo stabligės ir difterijos.
• Apkandžioti gyvūnų skiepijami nuo pasiutligės.
• Ne valstybės lėšomis gali skiepytis visi norintys, pvz.: keliaujantys asmenys, asmenys prieš sunkias operacijas, sergantys lėtinėmis ligomis, norintys išvengti komplikacijų ir mirties atvejų.

Kodėl reikia skiepytis?

Vakcina yra laikoma saugiausia ir patikimiausia apsauga nuo gyvybei pavojingų užkrečiamųjų ligų (infekcijų). Taip apsaugomas ne tik kiekvienas žmogus, bet ir sukuriama saugi aplinka visuomenei. Kiekviena vakcina yra skiriama apsaugoti žmogaus organizmą nuo konkrečios ligos/infekcijos visą gyvenimą arba tam tikrą laikotarpį. Pavyzdžiui, gripo vakcina – vienam gripo sezonui, difterijos – 5-10 metų. Medikas, skirdamas vakciną, vadovaujasi vakcinos aprašu, kuriame yra nurodytos įskiepijimo dozės ir pakartotino skiepijimosi laikas. Tam, kad skiepai būtų efektyvūs ir susidarytų imunitetas, privaloma laikytis atitinkamos vakcinacijos sekos (kurso), kuris nurodytas vakcinos apraše. Skiepų efektyvumas siekia nuo 90 iki 99 procentų.

Skiepijimai turi būti vykdomi dėl trijų svarbiausių priežasčių:

• Kai kurios ligos yra plačiai paplitusios, todėl sprendimas neskiepyti gyventojų reiškia prisiimti šios ligos riziką.
• Kai kurios infekcijos vis dar cirkuliuoja aplinkoje. Susirgimai šiomis infekcijomis pasitaiko retai. Sumažėjus skiepijimų (imunizacijos) apimtims, galimi šių ligų protrūkiai su gyvybei grėsmingomis komplikacijomis. Pvz., Lietuvoje praėjusiais metais turėjome žymų tymų atvejų padidėjimą.
• Išsivysčiusiose šalyse kai kurios ligos išnyko (pvz., tuberkuliozė, difterija), tačiau kituose pasaulio regionuose jos ir toliau sukelia protrūkius. Atsižvelgiant į didelį tarptautinių kelionių mastą, šias ligas keliautojai gali labai lengvai įvežti į bet kurią kitą šalį.

Primename, kad užkrečiamųjų ligų padeda išvengti skiepai, rankų higiena ir atsakingas elgesys. Taip pat primename, kad gyventojams, nežinantiems savo skiepijimo būklės arba skiepytiems tik vieną kartą, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Jeigu vis dėl to esate apsisprendę atidėti skiepijimą arba jo visai atsisakyti, jūs prisiimate atsakomybę labai svarbiu klausimu, kuris yra susijęs su pavojumi jūsų bei jūsų vaiko sveikatai ir net gyvybei.

Linkime nesirgti!