Atsparumas antibiotikams

Pagrindiniai faktai:

• Atsparumas antibiotikams šiuo metu yra  viena iš didžiausių grėsmių sveikatai pasauliniu mastu.
• Atsparumas antibiotikams atsiranda natūraliai, tačiau netinkamai vartojami antibiotikai tarp žmonių ir gyvūnų paspartina šį procesą.
• Auga infekcijų skaičius (tokių kaip sepsis, pneumonija ir tuberkuliozė), kurias gydyti vis sunkiau, nes antibiotikų veiksmingumas mažėja.
• Atsparumas antibiotikams lemia ilgesnę gydymo ligoninėje trukmę, aukštesnes gydymo kainas ir mirtingumo didėjimą.

Antibiotikai – vaistai, kurie naudojami siekiant išvengti bakterinių infekcijų arba jas gydyti. Atsparumas antibiotikams išsivysto, kai įvyksta bakterijos pasikeitimas kaip atsakas į ją veikiantį vaistą.

Bakterijos, o ne žmonės, tampa atsparios antibiotikams. Tokios bakterijos gali užkrėsti žmogų. Jų sukeltą infekciją sunkiau išgydyti nei sukeltą vaistams neatsparių bakterijų.

Atsparumas antibiotikams padidina sveikatos priežiūros kaštus, prailgina gydymo ligoninėje laiką bei didina mirtingumą. Kuomet infekcijos nebegalima gydyti pirmos kartos antibiotikais, turi būti naudojami brangesni vaistai. Ilgesnė ligos ir gydymo, dažniausiai ligoninėje, trukmė lemia didesnes sveikatos priežiūros išlaidas, taip pat didina ekonominę naštą šeimai ir visuomenei.
Atsparumas antibiotikams šiuolaikinės medicinos pasiekimus stumia į riziką. Be efektyvių antibiotikų, skirtų prevencijai ir infekcijų gydymui, organų transplantacija, chemoterapija ir chirurgija (pavyzdžiui, Cezario pjūvio operacija) tampa daug kartų pavojingesnės. Šalyse, kuriose antibiotikus galima įsigyti be recepto, atsparumo atsiradimas ir plitimas yra didžiausias. Šalyse, kuriose nėra patvirtintų gydymo gairių, sveikatos priežiūros specialistai antibiotikus gydymui skiria dažniau, nustatomas per didelis antibiotikų vartojimas visuomenėje.

Jeigu nebus imtasi skubių veiksmų, grėsmė netrukus nebeturėti efektyvių antibiotikų bus labai reali, o tai reiškia, kad paplitusios infekcijos bei smulkūs sužalojimai vėl gali tapti mirtini.

Pasauliui reikia skubiai keisti požiūrį į antibiotikų skyrimą bei vartojimą. Be elgsenos ir požiūrio pokyčių, net ir atradus naujus vaistus, atsparumas antibiotikams išliks viena iš didžiausių grėsmių. Elgsenos pokyčiai, mažinantys infekcijų plitimą, yra šie: skiepijimas, rankų plovimas ir tinkama maisto higiena. Kova su atsparumu antibiotikams – vienas iš PSO prioritetų. Prie tos kovos ir saugesnės ateities gali prisidėti kiekvienas iš mūsų. Paprastos taisyklės:

• Trukdyti plisti infekcijoms reguliariai plaunant rankas, praktikuojant tinkamą maisto higieną, vengiant artimo kontakto su sergančiu žmogumi ir skiepijantis reikiamu metu.
• Vartoti antibiotikus tik su gydytojo paskyrimu.
• Suvartoti visą paskirtų antibiotikų kursą.
• Niekada nevartoti antibiotikų likučių.
• Niekada nesidalinti antibiotikais su kitais.

Informacija parengta pagal Higienos instituto medžiagą

VSS, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje,

Judita Matutienė