Pasaulinė diabeto diena

Nuo 1991 m. kasmet lapkričio 14-ąją minima Pasaulinė diabeto diena (PDD), kurios tikslas – atkreipti visuomenės ir vyriausybių dėmesį į šią ligą, jos komplikacijas, prevenciją ir ligos kontrolę, įskaitant mokymą ir informaciją įvairiomis žiniasklaidos priemonėmis.

Diabetas ir gyvybei pavojingos jo komplikacijos tapo pasauline epidemija, kuri negaili netgi vaikų ir paauglių. Vaikų ir paauglių, sergančių pirmo tipo diabetu, kasmet padaugėja 3 proc., o pradinių klasių vaikų - dar sparčiau (net 5 proc. per metus). Nustatyta, kad kasmet pasaulyje šia liga suserga apie 70 tūkst. vaikų, jaunesnių nei 15 m. (beveik 200 vaikų kasdien). Numatoma, kad vaikų, sergančių antro tipo diabetu, per artimiausius 15 metų gali padaugėti apie 50 proc. Ši diabeto forma anksčiau buvo laikoma suaugusiųjų liga. Šiandien ji gąsdinančiu greičiu plinta: suserga vis daugiau vaikų ir paauglių. Nustatyta, kad JAV paauglių tarpe II tipo diabetas sudaro 43 proc. naujai diagnozuoto diabeto ir kai kuriose teritorijose siekia 29 proc. Japonijoje per 20 metų šia liga sergančių vaikų padvigubėjo ir jau aplenkė pirmo tipo diabeto atvejų skaičių. Daugelyje šalių vis dar manoma, kad diabetas yra tik senelių liga. Dėl to vaikų diabetas yra nustatomas per vėlai, jau su nepataisomais organų pažeidimais, todėl baigiasi mirtimi. Tokių nelaimių galima išvengti. Tinkamai prižiūrimi, gaudami vaistų, savikontrolės priemonių ir mokomi bei remiami, vaikai gali gyventi sveikai ir kūrybingai.

DIABETO POŽYMIAI: dažnas šlapinimasis, besaikis troškulys, didėjantis alkis, svorio mažėjimas, nuovargis, negebėjimas susikaupti ar išlaikyti dėmesį, suprastėjusi rega, vėmimas ir skrandžio skausmai (dažnai painiojami su gripu), plaštakų ir pėdų dilgčiojimas ar nejautrumas, neryškus matymas, dažnos infekcijos, blogai gyjančios žaizdos. Sergantiesiems II tipo diabetu šie požymiai gali būti neryškūs arba jų žmogus gali iš viso nejausti.

Diabetas gali paveikti įvairias jūsų kūno dalis:

Akys. Diabetas padidina regėjimo problemų, įskaitant aklumą, tikimybę. Tai gali sukelti:

• Katarakta. Akies lęšiukas tampa drumstas.

• Glaukoma. Cukrinis diabetas gali pažeisti nervą, jungiantį jūsų akį su smegenimis, ir taip sutrikdyti jūsų regėjimą.

• Retinopatija. Cukraligė sukelia pakitimus tinklainės užpakalinėje dalyje.

Širdis. Daugelį metų padidėjęs cukraus kiekis kraujyje gali pakenkti jūsų kūno kraujagyslėms ir nervams, kurie rūpinasi jūsų širdimi. Tai padidina galimybę jums susirgti širdies liga. Per didelis cukraus kiekis kraujyje gali anksti sukelti širdies nepakankamumą, o vėliau - širdies priepuolius ar insultus. Aukštas kraujospūdis ir didelis cholesterolio kiekis dar labiau padidina problemas.

Inkstai. Cukrinis diabetas gali paveikti ir inkstų kraujagysles, todėl jos gali nebeveikti taip gerai, kaip įprastai. Po daugelio metų pažeidimo jie gali visiškai nustoti veikti ir išsivystyti inkstų nepakankamumas.

Kojos. Didelis cukraus kiekis kraujyje gali pakenkti kraujotakai ir pakenkti nervams, todėl pjūviai, įbrėžimai ar opos gali lėtai gyti. Galite prarasti jutimus kojose, o tai sutrugdys jums pastebėti traumas kojose, kurios gali užsikrėsti. Jei infekcija tampa rimta, tai gali reikšti, kad jums reikės pašalinti koją.

Nervai. Jei padidėjęs cukraus kiekis kraujyje pažeidžia jūsų nervus, vystosi diabetinė neuropatija, kurios metu galite jausti skausmą, dilgčiojimą ar tirpimą, ypač pėdose.

Oda. Cukrinis diabetas gali padidinti grybelinių infekcijų, niežėjimo ar pigmentinių bei išsausėjusių, pleiskanojančių dėmių atsiradimo tikimybę.

Dantų problemos.

LIGOS POVEIKIS. Diabetas veikia ne tik vaiką, bet ir jo šeimą. Kraujo gliukozės tyrimai, injekcijų, maisto ir fizinio krūvio reguliavimas trikdo įprastą kasdieninį gyvenimą. Diabetas gali kenkti normaliai vaiko gyvensenai, brendimui, mokymosi rezultatams, augimui. Vaikui ir šeimai tvardytis, malšinti psichologinius, emocinius išgyvenimus turi padėti įvairių sričių specialistai, gerai išmanantys pediatriją. Paramos reikia ir kitiems žmonėms, kurie rūpinasi vaiku, mokyklos personalui. Tokiu būdu vaikai, sergantys pirmo ar antro tipo diabetu, gali augti ir bręsti nepatirdami žalos.

Brendimo laikotarpis yra nelengvas visiems. Sergantiesiems dažnai yra itin sunku pasiekti gerą diabeto kontrolę. Paauglius neretai vargina savigrauža, depresija, valgymo sutrikimai. Vaikams, sergantiems diabetu, kyla didžiulė ankstyvų komplikacijų grėsmė. Nors yra naujų gydymo technologijų, daugiau nei 50 proc. vaikų komplikacijos aptinkamos po 12 metų nuo ligos diagnozavimo. Tik griežta diabeto kontrolė gali padėti vaikams sveikai ir kūrybingai gyventi. Antra vertus, ir korekcija gali didinti hipoglikemijos grėsmę, o tai dažnai kartojantis gali lėtėti smegenų vystymasis ir funkcijos

KOREGUOTINAS KŪNO SVORIS Buvo manoma, kad antro tipo diabetu serga tik suaugusieji, ypač vyresni nei 40 m. Tačiau kuo toliau, tuo dažniau vaikai per daug sveria, pasyviai leidžia savo laisvalaikį, dėl to vis daugiau jų suserga šia liga. Spėjama, kad tai susiję su mitybos pokyčiais. Vartojama vis daugiau riebaus, kaloringo maisto, kuris yra sunkiai virškinamas ir turi mažai skaidulų. Vis daugiau šeimų valgo ne namie gamintą maistą. Apie 85 proc. vaikų, kuriems diagnozuojamas antro tipo diabetas, turi antsvorį ar yra nutukę. Nustatyta, kad kas dešimtas vaikas pasaulyje per daug sveria. Tai sudaro 30 – 45 mln. vaikų bei paauglių ir 22 mln. vaikų, jaunesnių nei 5 metai. Visiems jiems diabeto grėsmė yra didesnė.

Kiti pagrindiniai antro tipo diabeto rizikos veiksniai:

• šeimos nariai, sirgę ar sergantys antro tipo diabetu, • kai kurios tautybės, • per didelis kraujo spaudimas, • lipidų kiekio sutrikimai, • judrumo stoka, • per didelis ar per mažas svoris gimstant.

Vaikams antro tipo diabetas paprastai vystosi iš lėto. Dažnai jis pastebimas brendimo metu, kuomet augančio kūno jautrumas insulinui gali būti sumažėjęs iki 30 proc. Šios ligos simptomai dažnai esti panašūs į pirmo tipo, tik sunkiau pastebimi. Kai kurie vaikai ir paaugliai požymių gali ir nejausti. Dėl to liga diagnozuojama per vėlai, o tai gali turėti nemalonių pasekmių vaiko sveikatai, kelti komplikacijas. Diagnozavimo metu kartais nustatoma padidėjusi rizika širdies bei kraujagyslių ligoms, hipertenzija ir nenormalus riebalų kiekis kraujyje.

DIABETO KONTROLĖ IR GYDYMAS. Diabetu sergantiems vaikams ir paaugliams tenka visą gyvenimą kovoti su liga. Lyginant su suaugusiųjų diabeto valdymu, vaikams ir paaugliams kyla tam tikrų sunkumų. Reikia: - siekti normalaus fizinio ir psichologinio augimo ir brendimo, - į vaiko priežiūrą įtraukti visą šeimą, kad mažylis suprastų ir pats gebėtų valdyti ligą, - kontroliuoti diabetą ne tik namie, bet ir mokykloje.

Mokyklinio amžiaus vaikams sunku: • prisitaikyti prie namų ir mokyklos aplinkos kaitų, • bendrauti su kitais vaikais, • mokytis pačiam valdyti diabetą, • kontroliuoti diabetą mokykloje. Paauglius ir jaunuolius trikdo: • brendimo metu sumažėjęs jautrumas insulinui, • elgesio ir nuotaikų kaita, • neatsparumas depresijai, nerimas ir savigrauža, • poreikis atlikti suaugusiųjų pareigas.

PROFILAKTIKA Šiuo metu nėra I tipo diabeto profilaktikos. Aplinkos veiksniai, kurie, manoma, išprovokuoja insuliną gaminančių ląstelių irimą organizme, vis dar tyrinėjami. II tipo diabeto galima išvengti laikantis sveikos gyvensenos principų: tinkamai maitinantis ir pakankamai mankštinantis. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kinijoje, Suomijoje atliktais tyrimais įrodyta, kad šios ligos profilaktika yra kūno svorio kontrolė ir mankšta. Vietos bendruomenės parengia ir siūlo sveikos gyvensenos programas vaikams ir šeimoms. 22 Sėkmingas profilaktikos programas vykdo daugelis įvairių šalių ar regionų mokyklų. Tyrimo, kuriame dalyvavo Kalifornijos (JAV) mokyklos, rezultatai parodė, kad, sutrumpinus televizoriaus žiūrėjimą ir video žaidimų laiką nuo 12 iki 8 valandų per savaitę, reikšmingai sumažėjo vaikų KMI. Didžiosios Britanijos mokyklose uždraudus pardavinėti saldžius gėrimus, sumažėjo vaikų, turinčių antsvorį. Šalių vyriausybės turi suvokti ir pripažinti, kad vaikų antro tipo diabetas yra didžiulė visuomenės sveikatos neganda, ir kurti bei skatinti veiksmingas pirminės priežiūros bei profilaktikos programas.

Parengė:

Visuomenės sveikatos specialistė Judita Matutienė pagal Lietuvos diabeto asociacijos medžiagą