Pasaulinė Judėjimo sveikatos labui diena

  • Paskelbė : Aušra Galdikienė
  • Paskelbta: 2024-05-10
  • Kategorija: Aktualijos

Gegužės 10-ąją minima pasaulinė Judėjimo sveikatos labui diena, kurią 2000 m. paskelbė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Ši diena skirta visuotiniam fizinio aktyvumo skatinimui. PSO siekia atkreipti visuomenės dėmesį į fizinio aktyvumo svarbą siekiant išvengti lėtinių neinfekcinių ligų, skatinti informavimą ir dalyvavimą sveikatinančiose fizinio aktyvumo veiklose, taip pat pateikia nesudėtingų, lengvai suprantamų fizinio aktyvumo rekomendacijų įvairioms socialinėms ir amžiaus grupėms (mokykla, vietos bendruomenė, darbovietė, seniūnija, nevyriausybinė organizacija ir pan.).

Mokslinių tyrimų duomenimis, didesnis dėmesys, skiriamas fiziniam aktyvumui jau nuo vaikystės, padeda sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei diabeto. Be to, reguliari fizinė veikla padeda formuotis sveikos gyvensenos įpročiams. Pastebėta tendencija, kad suaugę žmonės, vaikystėje buvę fiziškai aktyvūs, tokie išlieka ir ateityje. Stebėjimų ir eksperimentinių tyrimų duomenimis nustatyta, kad reguliarus ir pakankamas fizinis 5–17 metų vaikų aktyvumas suteikia reikšmingą naudą jų sveikatai.

Fizinis aktyvumas gerina:

fizinę ir psichosocialinę būklę;

savivertę, pasitikėjimą savimi;

raumenų ištvermę, kaulų stiprumą;

judesių koordinaciją, pusiausvyrą, darbą komandoje;

pažintinius įgūdžius.

Fizinis aktyvumas sumažina:

depresijos, nerimo simptomus;

širdies ir kraujagyslių, medžiagų apykaitos ligų riziką;

arterinį kraujo spaudimą vaikams, sergantiems lengvo laipsnio pirmine arterine hipertenzija;

virškinimo sistemos sutrikimus;

antsvorį;

cholesterolio ir / ar trigliceridų koncentraciją vaikams, sergantiems nutukimu ar turintiems didelę cholesterolio koncentraciją.

Vis dėlto išvardinti fizinio aktyvumo privalumai dažnai nemotyvuoja vaikų ir paauglių. Jie aktyvią fizinę veiklą dažniausiai renkasi dėl fizinio įvaizdžio ar kūno sudėties gerinimo, dėl socializacijos ar iš nuobodulio.

Fizinis pasyvumas yra vienas veiksnių, didinančių riziką susirgti nutukimu, diabetu, hipertenzija, širdies ir kraujagyslių, onkologinėmis ligomis, nuotaikos ir nerimo sutrikimais. Apskaičiuota, kad pasaulyje fizinis pasyvumas yra pagrindinė priežastis vystytis įvairioms neužkrečiamosioms ligoms: apie 21–25 proc. – krūties ir gaubtinės žarnos vėžiu, 27 proc. – diabetu, apie 30 proc. – išemine širdies liga. Iš 6 PSO regionų Europoje neužkrečiamųjų ligų paplitimas yra didžiausias. Kasmet dėl su fiziniu pasyvumu susijusių ligų Europoje miršta apie 1 mln. žmonių.

Parengė pagal www:sam.lt

visuomenės sveikatos priežiūros specialistė,

vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje

Judita Matutienė

Parengė pagal www:sam.lt

visuomenės sveikatos priežiūros specialistė,

vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje

Judita Matutienė

Nepamirškite padėkoti autoriui
Ankstesnės naujienos
  • Elektroninis dienynas
  • Tėvams
  • Mėnesio veiklos planas
  • 1,2% parama
Naujienų archyvas