Prisimename tylomis žvelgdami į niekada nematytų giminaičių stebuklingu būdu išlikusias nuotraukas.
Prisimename naktiniuose košmaruose, neduodančiuose ramybės tiems, kurie visa tai patyrė.
Prisimename, nes, kaip sakė Nobelio literatūros premijos laureatas Elie Wiesel, “užmiršti nužudytuosius – tai tas pats, kas nužudyti juos antrą kartą, o „atmintis tapo visų geros valios žmonių šventa pareiga“.
Minėdami Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną gimnazijos mokiniai dalyvavo netradicinėje Atminties pamokoje. Skaudiems įvykiams prisiminti IVG klasės gimnazistės pristatė meninę literatūrinę kompoziciją pagal Mašos Rolnikaitės knygą „Turiu papasakoti “. Knygos tekstai iliustruoti ukrainiečių menininkės-grafikės Natalijos Gerasimenko darbų parodoje.
Taip pat pristatyti ir fotomenininkės Dovilės Dagienės darbai, sukurti fitografijos technika ant augalų lapų. Šiame pasakojime augalai tampa savitais laiko ir atminties paminklais. Fotografijose – vaikystės atspindžiai, rasti Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus archyve.
"Išauš diena, galvojau, nurims lėktuvų gausmas, tankų bildesys, pranyks nesutarimai, pradings
priešiškumas, išgaruos pinigai, ir pasaulyje įsivyraus meilė ir teisingumas. Kiekvienas su kitu atsiskaitys ne litais, ne doleriais, o meile. Kiekvienas kitam mokės ne auksu, ne sidabru, o teisingumu. Ir nebus žemėje kilnesnio ir garbingesnio užmokesčio" (Grigorijus Kanovičius „ Žvakė vėjyje“)
