Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukakčiai paminėti, visa Lietuva 1930 metais šventė Vytauto Didžiojo metus. Kaune 1930 m. buvo įkurta visuomeninė organizacija - Vytauto Didžiojo komitetas, o miestuose ir miesteliuose įkurti šio komiteto skyriai, kuriuose garbingi, išsilavinę, autoritetingi žmonės - pedagogai, kunigai, kariškiai – vykdė labai įvairias kultūrines veiklas.
Vienas svarbiausių renginių buvo iškilminga Vytauto Didžiojo paveikslo kelionė per visą Lietuvą.
Šio sumanymo pagrindinė idėja – pagerbti Vytautą Didįjį ir dar kartą, keliaujant per Lietuvą Vytauto Didžiojo paveikslui bei Raportų knygai „Vytauto Didžiojo garbei“, priminti lietuviams okupuoto Vilniaus krašto klausimą. Vytauto Didžiojo paveikslu buvo vadinamas mediniuose rėmuose įstatytas skulptoriaus Petro Rimšos sukurtas ir iš metalo išlietas didelis medalis, iškeltas ant stiebo su dviem atramomis. Paveikslas ir Raportų knyga – didelio formato 162 psl. rankų darbo albumas odiniu viršeliu – savo kelionę po Lietuvą 1930 m. liepos 15 dieną pradėję Kaune, keliavę sausuma, oru ir vandeniu, pabuvoję visuose didesniuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, rugsėjo 7 dieną sugrįžo į Kauną. Vytauto Didžiojo komitetas buvo paskelbęs Vytauto Didžiojo paveikslo sutikimo ir išlydėjimo tvarką, kurios privalu buvo laikytis, kad paveikslo kelionė per Lietuvą praeitų sklandžiai ir pagarbiai.
Už tai buvo atsakingi Vytauto Didžiojo komiteto skyriai, kurie stengėsi, kad Vytauto Didžiojo paveikslo atvykimas taptų išskirtine švente vietos žmonėms, skatintų patriotizmą, meilę savo šaliai ir jos garbingai praeičiai. Kelionės po Lietuvą metu Vytauto Didžiojo paveikslas buvo nešamas 2–3 km per valandą greičiu, jį lydint pučiamųjų orkestrams ir chorams. Jį nešė vienas ar trys uniformuoti kariai, šauliai ar šaulės, lydimi dviejų ginkluotų karių arba šaulių garbės sargybos ir ne mažiau kaip dviejų beginklių palydovų, kurių vienas nešė Raportų knygą.
Raportų knygoje pasirašė ir sudėjo spaudus aplankytų miestų ir miestelių Vytauto Didžiojo komitetų skyrių nariai, valdžios įstaigų, organizacijų, draugijų atstovai, kunigai, šauliai, savanoriai kariškiai ir kt. Daugelyje miestų ir miestelių šią šventę rėmė žydų, kitų tautinių mažumų ir evangelikų, stačiatikių organizacijos, palikusios Raportų knygoje savo spaudus ir įrašus. Iš Raportų knygos įrašų galima spręsti apie lankytų vietovių kultūrinę erdvę, čia veikusias religines bendruomenes, visuomenines bei religines organizacijas. Tai vertingas istorinis palikimas šiandienos Lietuvai.
Vytauto Didžiojo paveikslo palyda per Kretingą 1930 m. liepos 24 d.
Į Lietuvos pajūrį Vytauto Didžiojo paveikslas ir Raportų knyga liepos 23 d. po pietų atvyko traukiniu – visi svečiai važiavo ypač garbingiems asmenims skirtame prezidentiniame vagone. Klaipėdos geležinkelio stotyje juos pasitiko Klaipėdos krašto valdžia, apie 10 tūkst. gyventojų, svečių. Po iškilmių Klaipėdoje, jau pavakary, Vytauto Didžiojo paveikslas buvo perduotas karinio laivo „Prezidentas Smetona“ įgulai ir, lydimas 5 mažesnių laivų, išplaukė į Palangą. Kelionė užtruko, nes jūra buvo labai nerami, tad Palangą laivai pasiekė apie 23 val.
Vytauto Didžiojo karūnavimo 500 metų jubiliejaus minėjimas Kretingos Rotušės aikštėje 1930 m. rugsėjo 8 d.
Iškilmingai sutiktas prie tilto į jūrą, Vytauto Didžiojo paveikslas naktį buvo pastatytas prie Palangos lurdo - ten jo ramybę saugojo garbės sargyba, o akmeniniame aukure degė protėvių ugnis. Liepos 24 d. 9 val. iš Palangos iškilmingai išlydėtas Vytauto Didžiojo paveikslas apie 13 val. pasiekė Kretingą. Prie išpuoštų stilizuotų vartų Vytauto Didžiojo paveikslą pasitiko šaulių garbės sargyba, Kretingos visuomeninės ir religinės organizacijos su savo vėliavomis, orkestru, giedojo choras. Gėlėmis, tautinėms vėliavomis Vytauto Didžiojo paveikslais išpuoštoje Rotušės aikštėje giedamas tautos himnas, o Vytauto Didžiojo komiteto skyriaus pirmininkas Petras Mačinskas, pasakęs kalbą, kartu su valdžios ir visuomeninių organizacijų nariais, garbiais Kretingos miestiečiais pasirašė Raportų knygoje. Pirmasis įrašas joje padarytas 13.50 val. Tarp pasirašiusiųjų - Kretingos miesto burmistras Jonas Paulauskas, Kretingos apskrities valdybos nariai Vladas Petronaitis ir Antanas Tiškus, Kretingos valsčiaus viršaitis Vincas Jurgutis, Kretingos sinagogos valdybos pirmininkas Mendelis Litvinas, „Makabi“ sporto sąjungos Kretingoje pirmininkas, Kretingos apskrities veterinarijos gydytojas J. Šalkauskas, Kretingos apskrities agronomas Jonas Tautvydas, Vytauto Didžiojo vietos komiteto nariai, Kretingos evangelikų liuteronų parapijos diakonas Julius Stanaitis.
Raportų knygos, kuriame pasirašė kretingiškiai, 17 puslapis. Kadangi buvo stengiamasi visus spaudus ir įrašus sutalpinti į vieną puslapį, kas buvo rekomenduotina, ne visos pavardės įskaitomos. Kiti pasirašiusieji padėjo tik savo parašą, neparašę viso vardo ir pavardės. Pasirašant nesilaikyta valdžios hierarchijos eiliškumo parodant, kad Vytauto Didžiojo atminimas vienodai brangus visiems kretingiškiams. Iškilminga procesija Kretingą paliko 15 val. Išėję pro gėlėmis ir tautiniais simboliais išpuoštus vartus Vilniaus gatvėje, per Akmenos dvaro tiltą eisenos dalyviai pasuko Darbėnų link.
Vytauto Didžiojo paveikslo sutikimas Bargalio kaime jam keliaujant iš Grūšlaukės į Salantus 1930 m. liepos 25 d.
Darbėnus iškilminga procesija pasiekė 20 val. vakaro. Po iškilmių centrinėje miestelio aikštėje pirmieji Raportų knygoje 20.36 val. pasirašė Vytauto Didžiojo komiteto Darbėnų skyriaus valdybos pirmininkas, Kretingos miškų urėdijos urėdas Marijonas Daujotas ir jo narys Darbėnų pradžios mokyklos vedėjas Mykolas Rauchas. Tarp pasirašiusiųjų - Darbėnų valsčiaus viršaitis, Darbėnų „Pavasario“ kuopos pirmininkė būsimoji poetė Nelė Mazalaitė, Darbėnų girininkas Juozas Jarašiūnas, Kretingos miškų urėdijos atstovas Pranas Brazdeikis, Darbėnų policijos stovyklos vedėjas nuovados viršininko padėjėjas Tadas Krivickas ir kt. Nuo žydų organizacijų pasirašė rabinas Iser Veisbordas, uždėjęs ir savo asmeninį spaudą su užrašu lietuvių ir hebrajų kalbomis. Darbėnų savanorių gaisrininkų vardu pasirašė Š. Viškinas. Šie darbėniškiai 1941 m. vasarą tapo nacių genocido aukomis.
Kretingos miškų urėdijos urėdo Marijono Daujoto vadovaujamas komitetas Darbėnuose 1930 m. gegužės 5 d. surengtoje medžių sodinimo talkoje pasodino daug medžių. Ypač vertingas vienas ąžuolas, kuriam suteiktas Vytauto Didžiojo vardas, o pats parkas pavadintas kunigaikščio Vytauto vardu (žiūr. nuotrauką). Deja, iki šių dienų parko ąžuolas neišliko. O dar vienas ąžuolas, žymintis Vytauto Didžiojo metus, pasodintas jau 1930 metų birželio mėn. prie Darbėnų pradinės mokyklos. Jį pasodino miškininko Marijono Daujoto paskatinti Darbėnų pradinės mokyklos mokiniai ir mokytojai. Šiandien jam beveik 100 metų. Ąžuolo aukštį išmatavo mokytojos Marijos Černauskienės mokiniai ir nustatė, kad ąžuolas galėtų būti apie 23 metrų aukščio, o skersmuo – 1,26 metro. Darbėnų istorija yra čia, šalia mūsų.
Darbėnų mokyklos mokiniai, mokytojai, miškininkai ir kiti darbėniškiai, 1930 m. gegužės 5 d. pasodinę parke Vytauto Didžiojo ąžuolą.
Darbėnuose ir kitose Kretingos krašto vietovėse Vytautui Didžiajam skirti renginiai vyko ir 1930 m. rugsėjo 8-ąją – kai buvo minima neįvykusio karūnavimo diena, o Salantuose buvo atidaryta nauja gatvė, pavadinta Vytauto alėja.
Darbėnuose Vytauto Didžiojo paveikslas naktį buvo pastatytas miestelio aikštėje šalia Nepriklausomybės paminklo. Deglais apšviestoje aikštėje per naktį prie jo budėjo ginkluota garbės sargyba. Iš ryto 7 val. Vytauto Didžiojo paveikslas paliko Darbėnus. Iš Darbėnų Vytauto Didžiojo paveikslą į Grūšlaukę atlydėjo raitoji policija ir jaunimo būrys. 11 val. paveikslas pasiekė Grūšlaukę. Čia jau grojo pučiamųjų orkestras, pasitiko šauliai, pavasarininkai, eiguliai ir aplinkinių kaimų gyventojų minia. Buvo pastatyti dveji išpuošti vartai. Paveikslo laukė girininkas A. Mažeika, mokytojas P. Vičiulis, Grūšlaukės policijos punkto vedėjas V. Eidimtas ir bažnyčios vargonininkas „Pavasario“ kuopos vadas J. Lukauskas.
Vytauto Didžiojo paveikslas, saugomas šaulių garbės sargybos, „ilsisi“ prie Lietuvos nepriklausomybės 10-čiui paminėti paminklo Darbėnuose 1930 m. liepos 24 d.
Paveikslas buvo atneštas į šaulių sodelį, kur įvyko iškilminga sutikimo ceremonija. Grūšlaukės bažnyčios klebonas A. Razma pasakė kalbą - „Kas buvo Vytautas Didysis, kokie jo darbai ir ką mes turime daryti eidami jo keliais.“
Sugiedojus valstybės himną, darbėniškiai palydovai, perdavę paveikslą, sugrįžo namo, o grūšlaukiškiai 11.30 val. paveikslą išlydėjo į Salantus. Tokį iškilmių Grūšlaukėje aprašymą pavyko rasti viename tarpukario laikraščių.
Salantiškiai Vytauto Didžiojo paveikslą 15 val. pasitiko labai iškilmingai, šventiškai pasipuošę. Tai liudija išlikusios fotografo Stepono Jonučio fotonuotraukos. Šaulių sodelyje prie Nepriklausomybės paminklo ant išpuoštų iškilmių vartų šūkis: „Vytautai Didysis! Vesk mus į Vilnių!“
Po trumpų iškilmių Salantų miestelio žmonėms pasirašius Raportų knygoje, Vytauto Didžiojo paveikslas buvo išlydėtas į Mosėdį, kur toliau tęsė savo kelionę per Lietuvą. 1930 m. rugsėjo 7 d. Raportų knyga, baigusi savo kelionę po Lietuvą, buvo saugoma Kauno karo muziejuje, po Antrojo pasaulinio karo - Valstybiniame Kauno miesto archyve.
1963 m. ji buvo perduota Lietuvos centriniam valstybės archyvui, kuriame 1965 m. iš gautų dokumentų buvo sudarytas Antano Smetonos fondas. Šioje knygoje parašai su spaudais užima 162 puslapius, čia suskaičiuota 1 tūkst. 540 spaudų, o parašų – trigubai daugiau.
2017 m. Raportų knyga įrašyta į UNESCO programą „Pasaulio atmintis“. Lietuvos paveldo nacionaliniame registre Raportų knyga įvardinta kaip valstybinės reikšmės dokumentas, vertinant jos unikalumą ir svarbą Lietuvai. Džiugu, kad unikalią knygą kurdami prisidėjo ir Kretingos krašto bei Darbėnų miestelio žmonės.
Pagal kraštotyrininko Romualdo Beniušio archyvinę medžiagą.
Atnaujinta: 2023-06-05
