Darbėnų istorija
Faktai apie svarbias visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos asmenybes, įvykius
Darbėnų miestelio urbanistinė ypatybė - kompaktiškas Turgaus a. užstatymas mediniais pastatais, ilguoju fasadu į gatvę orientuotais vieno ar dviejų aukštų su dvišlaičiais stogais. Turgaus aikštės šiaurrytinėje dalyje daugiausia vieno aukšto medinių su dvišlaičiais stogais pastatų. Pagrindinis architektūrinis akcentas - pietvakarinėje aikštės pusėje mūrinė vienabokštė bažnyčia, o šalia bažnyčios - raudonų plytų mūro dviaukštis buvusios špitolės pastatas. Namams būdingas akmenų mūro cokolis, rąstinės medinių lentų su lentjuosčių apkala sienos, valminiai stogai. Sodybiniam užstatymui būdingi mediniai ūkiniai pastatai sklypų gilumoje, kurių seniausi - su ertikiais. Pietinėje dalyje, Palangos, Vidurinės ir Kretingos gatvių sankirtoje ypač ryškus architektūrinis objektas - dviaukštis mūrinis su banguotais frontonais buvusios vaistinės pastatas.
Dabartiniam Darbėnų miesteliui pradžią davė kaimas, veikiausiai suformuotas 1566 m. valakais, matuojant bajorui J. Laskovskiui priklausiusį Palangos valsčių ir dvarą. Iki XVIII a. pab. Darbėnai priklausė Palangos seniūnijai. Pirmasis žinomas Darbėnų kaimo ir dvaro paminėjimas – 1591-ieji metai.
Pirmoji medinė filijinė bažnyčia (koplyčia) dabartinės vietoje pastatyta XVII a. pradžioje. Šv. Apaštalų Petro ir Povilo vardu pavadinta koplyčia iškilo tuometinio kaimo vakaruose, pietiniame Darbos upės krante. 1639 m. Palangos seniūnas Stanislovas Vaina gavo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos (1595-1648) leidimą dėl pustomo smėlio Palangoje apleistą dvarą iškelti į šalia esančią žemę - taip į Darbėnus buvo perkeltas Palangos valsčiaus centras. 1649 m. Palangos seniūnu ir Darbėnų valdytoju tapo grafas Butleris. Vėliau, iki pat 1677 metų Darbėnų valdytoju dirbo P. Grinevičius. Nuo 1677 iki 1699 metų nežinoma, kas buvo miestelio valdytojai, o nuo 1699 m. Palangos seniūnija atiteko Kuršo -Žiemgalos kunigaikščiui Ferdinandui Ketleriui, kuris Palangos seniūno pareigas vykdė iki 1724 m. Jo valdymo pradžioje (1701 metais) Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Augustas II (1670-1733) suteikė Darbėnams privilegiją ir leido ruošti savaitinius turgus bei prekymečius. 1730 m. Palangos seniūnijos inventoriuje Darbėnai vadinami miesteliu, kuriame apgyventa 18 sklypų, gyventojai dirba 5 valakus žemės ir veikia karčema.
1737-1740 m. buvo įsteigta Darbėnų parapija. 1752 m. Palangos seniūnu tapo Eberhardas Mirbachas, vėliau (1756 -1782 m.) Darbėnus valdė Karolis Mirbachas. Mirbachų valdymo laikotarpiu sugriežtintos prievolės ir padidinti mokesčiai valstiečiams, jų valdymo pabaigoje Darbėnų miestelyje ir kaime buvo 36-38 šeimos, iš kurių 18 - žydų. Čia stovėjo bažnyčia, špitolė, klebonija, sinagoga, iždo karčema. 1779-1781 m. plane matyti, jog Darbėnus sudaro dvi dalys - palei Palangos-Lenkimų kelią išsidėsčiusi vakarinė miestelio dalis su miesto aikšte ir valakinė kaimavietė rytinėje dalyje, su abipus Darbos upės rytų-vakarų kryptimi išdėstytomis sodybomis. Aikštėje stovėjo bažnyčia ir varpinė, o į pietus nuo šventoriaus - klebono sodyba. Tankiausiai užstatytoje miestelio dalyje - rytinėje aikštės pusėje - buvo išsidėstę žydų namai, formavę ištisinį gatvės užstatymą. Tarp jų, priešais bažnyčią, stovėjo sinagoga. Didesniame plote ir ne taip tankiai buvo išsidėstę kaimavietės pastatai - jų išdėstymas teritorijoje laisvesnis, sklypuose daugiau pastatų. XVIII a. pab. Darbėnuose vyravo mediniai vienaaukščiai pastatai. 1782 m. perstatyta senoji medinė bažnyčia. Nuo 1782 m. iki savo mirties 1794 m. Palangos seniūnijos valdytoju buvo Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis (1726-1794), valdęs ir Darbėnus. Nuo 1795 m. Palangos seniūnija vadinama grafyste, o ją (kartu ir Darbėnus), po vyskupo Masalskio mirties valdė grafas Vincentas Gavelas Potockis, vėliau - grafas Platonas Zubovas, dar vėliau -1809-1824 metais - generolas Ksaveras Nesiolovskis.
1816 m. sudarytame inventoriuje Darbėnai vadinami miestu, jame surašytos jau 108 sodybos. Lyginant su 1779-1781 m. inventoriaus duomenimis, 2,5 karto padidėjo miestelio sodybų skaičius ir 4 kartus - kaimo. Nuo XIX a. pr. miestelyje veikė parapinė mokykla, greta turgaus aikštės stovėjo bažnyčia su klebonija, rytinėje dalyje - sinagoga, ritualinė pirtis, žydų krautuvės.
1820 m. prie Darbėnų tvenkinio pastatytas vandens malūnas. Išlikę liudijimai apie 1824 m. miestelį ištikusį gaisrą, tačiau jo padariniai nežinomi. 1824 m. Palangos grafystę (tad ir Darbėnus) nusipirko grafai Tiškevičiai. 1831-1867 metų laikotarpiu Darbėnus valdė B. Petrovskis, vėliau - Aleksandras ir Platonas Zubovai.
1831 m. Darbėnuose telkėsi pagrindinės Telšių apskrities sukilėlių kariuomenės pajėgos, kovojusios dėl Palangos uosto. Palangos ir Darbėnų dvarų valdytojo B. Petrovskio surinkti valstiečiai 1831 metų balandžio 5 d. puolė Palangą, tačiau iš užimto miestelio jie buvo išstumti po kelių dienų ir atsitraukė į Darbėnus, kur balandžio 18 d. buvo užpulti gen. majoro Renenkampfo kariuomenės. Mūšio metu sudegė bažnyčia ir nemaža dalis miestelio. Mūrinė romantizmo stiliaus bažnyčia sudegusios vietoje pastatyta 1838-1842 m. pagal architekto F. Gasbeno (Friedrik Hasben) parengtą projektą. Tikėtina, jog tuomet ji galėjusi būti vienintelis ar vienas iš vos kelių mūrinių pastatų Darbėnuose. 1841 m. miestelyje surašyti 646 gyventojai, o 1860-1865 m. - 144 kiemai su 1026 gyventojais, kurių buvo ne tik katalikų, tačiau ir evangelikų liuteronų, žydų. Miestelyje veikė žydų mokykla, vykdavo 5 prekymečiai. 1873 m. plane matyti, jog XIX a. II p. Darbėnai jau buvo įgavę savitą radialinį miestelio planą. 1886 m. Darbėnuose surašyti 1227 gyventojai, buvo valsčiaus valdyba, špitolė, 32 krautuvės, 6 užvažiuojamosios smuklės, 6 aludės, alaus darykla. XIX a. pabaigoje Darbėnuose aktyviai platinama draudžiama lietuviška spauda. Šią veiklą organizavo kunigas Mykolas Šiuipys. 1893 m. miestelyje atidaryta vaistinė. 1903 m. Darbėnuose buvo 2396 gyventojai, klestėjo prekyba. Apie 1911 m. rekonstruota bažnyčia - paaukštintas jos bokštas. 1906 m. Darbėnuose atidarytas paštas, 1908 m. susikūrė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. 1913 m. Darbėnuose įvyko gaisras, tačiau apie jo padarinius duomenų nerasta. 1912-1914 m. sudarytame ir 1921 m. patikslintame plane matyti 7 į miestelį sueinantys keliai, kompaktiškai apstatyta tik centrinė aikštė, o į rytus nuo pagrindinės gatvės pažymėti tik vienas kitas pastatas. 1915-1916 m. nutiestas Kretingos-Skuodo geležinkelis. Tarpukaryje Darbėnų valsčius priskirtas Kretingos apskričiai. 1923 m. miestelyje dar kartą kilo gaisras, galbūt todėl tais pat metais vykusio surašymo duomenimis Darbėnuose surašyta tik 1018 gyventojų 155 kiemuose. Iki 1923 miestelyje įkurtos kelios religinės ir tautinės organizacijos, iš kurių aktyvumu išsiskyrė šauliai. 1925 m. išparceliuotas Darbėnų dvaras ir malūno valda, dvaro sodyboje įkurta pradinė mokykla. Tarpukaryje Darbėnuose taip pat veikė valsčiaus administracija, paštas, telefonas ir telegrafas, girininkija, žydų pradinė mokykla, vaistinė, katalikų bažnyčia, sinagoga, katalikų, evangelikų liuteronų ir žydų kapinės, geležinkelio stotis, vandens malūnas, lentpjūvė, pieninė, vilnų karšykla, keliasdešimt krautuvių. 1922-1930 m. Darbėnai buvo Skuodo (Kretingos) miškų urėdijos centras. Miestelis ėmė įgyti vasarvietės reikšmę - pušyne iškilo kelios vilos. 1928 m. greta bažnyčios įrengtas trikampis skveras, kuriame pastatytas ir 1930 m. atidengtas Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas. 1935 m. spalio 25 d. kilo gaisras mediniame bažnyčios bokšte, beveik visas pastatas sudegė, liko tik akmeninės mūro sienos ir greta stovėjusi varpinė. 1936 m. bažnyčia atstatyta pagal inžinieriaus S. Fedoravičiaus projektą.
1941 m. birželio 14 d. Darbėnuose prasidėjo trėmimai į Sibirą, tų pačių metų rugpjūčio mėn. nužudyta apie 540 miestelio žydų. Aktyvi buvo Darbėnų apylinkės partizanų veikla. Darbėnuose veikė Žemaičių apygardai priklausiusi ,,Kardo“ rinktinė, kurią sudarė 12 kuopų partizanų junginys. 1944-1953 metais Turgaus aikštės rytiniame pastate veikė NKGB būstinė, kurioje buvo tardomi ir kankinami ,,Kardo“ rinktinės partizanai, jų ryšininkai, giminės. Tyrinėjant ir atlikus archeologinius šio pastato kiemo kasinėjimus, 1992-1993 m šalia pastato esančioje pievelėje buvo aptikti trijų žmonių palaikai, kurie 1993 m. perlaidoti Darbėnų senosiose kapinėse. 2005 m. Darbėnuose šalia Šv. Apašalų Petro ir Pauliaus bažnyčios pagal skulptoriaus Gintauto Jonkaus projektą pastatytas paminklas ,,Kardo“ rinktinės partizanams.
Sovietmečiu (1962 m.) buvo nugriauta dalis apgriuvusių ir suirusių Turgaus a. medinių namų ir Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio paminklas. 1965-1968 m. pagrindinėse miestelio gatvėse ir aikštėje paklota asfalto danga, išardytas akmenų grindinys, tačiau vis tik 1969 metais Darbėnams buvo suteiktas vietinės reikšmės urbanistikos paminklo statusas.
Džiugu, kad Lietuvos Atgimimo paskatinti darbėniškiai 1989 m. sugrąžino istorinę teisybę – atstatė Nepriklausomybės paminklą.
Šaltiniai: kultūros vertybių registras
https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/47db858d-f6a3-49d6-b7a2-26c551d0d021-
Atnaujinta: 2023-06-05
