Grafų Tiškevičių dvaro kompleksas

Darbėnų dvaras pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose  paminėtas 1591 m. Pajūrio krašto gyvenime jis vaidino svarbų vaidmenį: XVI–XVII a. pro Darbėnus ėjo pagrindinis kelias, jungiantis pajūrį su Lietuva. Darbėnų dvaras buvo Palangos dvaro žemių administravimo centras, jame gyveno Palangos dvaro savininkų paskirtas administratorius (valdytojas).

XVII a. Darbėnus valdė Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius.

XIX a. pradžioje carinė Rusijos valdžia Darbėnų dvarą konfiskavo už jo savininkų skolas valstybei. Palangos valdas kartu su Darbėnų dvaru iš valstybės nupirko rusų generolas K. Nesiolovskis, kuris valdytoju paskyrė Antaną Boguslovskį ir apgyvendino Darbėnų dvare.

1824 m. Mykolas Tiškevičius nusipirko Palangos valdą su Darbėnų ir Grūšlaukės dvarais. 1891 m. po grafo Juozapo Tiškevičiaus mirties Darbėnų dvaras liko jo žmonai Sofijai Tiškevičienei. Grafai Tiškevičiai - garsi Lietuvos didikų giminė, kilusi iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rusiškų žemių bajorų. (Sofija ir Juozas Tiškevičiai).

1903 m. Kretingos grafo Aleksandro Tiškevičiaus naudotas Lelivos herbas su penkiakampe žvaigžde  XX a. pr. Kretingos muziejus.

Kaip ir visi didikai, Tiškevičiai turėjo savo giminės šūkį ir skiriamąjį ženklą - herbą. Šūkis skelbė Deligas quem diligas! (Išsirink, ką myli!). Tiškevičiai naudojo Lelijos herbą. Jo skyde žydrame fone puikuojasi aukso spalvos pusmėnulis, atsuktas ragais į viršų, bei virš jo esanti šešiakampė  žvaigždė. Virš skydo kyla riterio šalmas su karūna, o virš jo - povo plunksnos, kurių fone kartojasi pusmėnulis su žvaigžde. Tai senas lenkų bajorų giminių herbas, kildinamas iš XI a. Jį Tiškevičiai gavo XVI a., susigiminiavę su Lenkijos karalystės bajorais. Iš buvusio dvaro dešiniajame Darbos upelio krante iki šių dienų išliko medinis gyvenamasis namas, mūriniai ledainės, rūsio, pieninės pastatai. Dvarą juosė turtingas sodas ir gražus parkas. Deja, senųjų klevų alėjos medžiai neišliko iki mūsų dienų.  XX a. pr. šiame name buvo pradinė mokykla.

Vandens malūnas

Dvaro pastatų kompleksui priklauso ir vandens malūnas, 1820 m. pastatytas kairiajame Darbos upelio krante.  Prasidėjus Lietuvos žemės reformai, 1926 m. Darbėnų dvaras buvo panaikintas, pastatai suvalstybinti, o žemės išdalintos savanoriams. Dvaro žemėse susiformavo Juzumų kaimas.

Pirmasis Darbėnų vandens malūnas paminėtas 1756 m. Palangos seniūnijos inventoriuje. Dokumente nurodyta, kad jis stovėjo šalia miestelio.

1820 m. buvo pastatytas naujas akmenų mūro malūnas. Dvaro baudžiauninkai iš apylinkių rinko akmenis, dirbo statybose. Girnas suko vandens ratai. XX a. vid. malūne jau buvo  elektra.

Apie 1800 metus pagal caro nurodymą Darbėnų miestelio Laukžemės gatvėje buvo pastatytas akmeninis grūdų sandėlis. 1924 metais pastatas rekonstruotas, jame  įkurta pieninė. Apie ją savo prisiminimuose rašė rašytoja Julija Žemaitė: „Darbėnuose atidaryta pieno pliauškinė“.

Darbas pieninėje prasidėdavo nuo pat ankstyvo ryto, kada garinio švilpuko aidas, 12 km. spinduliu skleidžiantis garsą, pranešdavo apie darbo pradžią. Dvikinkiais arkliais traukiami vežimai didžiulius bidonus pieno veždavo iš aplinkinių kaimų - Laukžemės, Impilties, Barkelių, Grūšlaukės, Lazdininkų, Dimitravo. Per dieną pieninė priimdavo apie 10 tūkstančių litrų pieno. Produkcijai šaldyti buvo naudojami didžiuliai ledų luitai, saugomi Tiškevičių dvaro rūsyje. Aplink pastatą didžiulis plynas laukas Jurgio Morkeliūno  pastangomis buvo užsodintas obelaitėmis, kurių baltai pražystantys žiedai primena čia gyvenusius, kantriai ir sąžiningai dirbusius žmones.

 

Šaltiniai: medžiaga panaudota iš Kretingos muziejaus internetinės svetainės.

Atnaujinta: 2023-06-05
  • Elektroninis dienynas
  • Tėvams
  • Mėnesio veiklos planas
  • 1,2% parama
Pamokų laikas
6. 13.05 – 13.50
  • 1. 08.00 – 08.45
  • 2. 08.55 – 09.40
  • 3. 09.50 – 10.35
  • 4. 11.05 – 11.50
  • 5. 12.05 – 12.50
  • 6. 13.05 – 13.50
  • 7. 14.00 – 14.45
  • 8. 14.55 – 15.40
  • 9. 15.50 – 16.35