Šventosios–Darbėnų geležinkelis buvo Bajorų – Priekulės geležinkelio atšaka, jungusi Šventosios uostą ir Darbėnus. 1939 m. Klaipėdos kraštą užgrobė nacistinė Vokietija, todėl Šventosios ir jos uosto reikšmė Lietuvai ypač išaugo. 1939 m. vasarą geležinkelio nuo Darbėnų iki Šventosios statybai suorganizuota darbų talka. Statybos metu buvo suplanuota iškirsti 20,6 ha miško, iškasti 67000 m3 žemių bei 10000 m3 durpių. Buvo įrengti du tiltai per Šventosios upę. Sudaryta 2200000 litų statybų sąmata. Jau 1940 m. iš Darbėnų į Šventąją pajudėjo pirmieji traukiniai, bet, deja, po Antrojo pasaulinio karo sovietinė valdžia Šventosios uosto plėtrą sustabdė, o geležinkelio bėgius išmontavo.
Geležinkelio statybos talka Šventojoje, 1939 m.
Nuo 1915-ųjų geležinkelis per Bajorus, Kretingą, Darbėnus, Skuodą, nutiestas ligi latvių Priekulės, sujungė nacistų užgrobtos Klaipėdos–Tilžės ir rusų okupuotos Liepojos–Romnų geležinkelius. Jis tęsėsi per trijų valstybių sienas.
Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, Bajorų – Priekulės geležinkelis pradėjo tarnauti Lietuvos valstybės piliečių interesams ir tapo pagrindine arterija, jungiančia laikinąją Lietuvos sostinę Kauną su pajūriu.
Traukiniu prie jūros ilsėtis vykdavo ir Prezidentas Antanas Smetona. Jo automobilis būdavo įkeliamas į atskirą vagoną. Prezidentas A. Smetona išlipdavo Darbėnų stotyje, nes iš čia arčiausias kelias iki jūros. O jeigu prezidentas būdavo kviečiamas į Kretingos šventes, jis išlipdavo Kretingos geležinkelio stotyje.
Lietuvai 1923 m. atgavus Klaipėdos jūrų uostą, traukinių judėjimas tarp Kauno ir Klaipėdos tapo intensyvesnis. Tačiau keleiviams buvo nepatogu, kad traukiniai iš Klaipėdos riedėdavo Skuodo link, o iš ten - per Latviją pasiekdavo Mažeikius ir Kauną. Todėl Seimas 1924 m. nutarė nutiesti geležinkelį Kretinga –Telšiai – Amaliai prie Šiaulių, kuris gerokai sutrumpintų kelią į Kauną.
Tačiau naujosios linijos darbai strigo, ir tik 1930–1932 m. Danijos kompanija „Hojgaard ir Schultz“ pastatė atkarpą, kuri sujungė Kauno–Mažeikių ir Klaipėdos–Skuodo geležinkelius. Jie sukonstravo ir aukščiausią Lietuvoje arkinį geležinkelio tiltą per Salantą Sauseriuose, tebetarnaujantį ligi šios dienos.
1932 m. spalio 29-ąją Kretingoje ir Telšiuose įvyko šios geležinkelio linijos atidarymas, į iškilmes atvyko ir Prezidentas A. Smetona, ministras pirmininkas Juozas Tūbelis bei kiti oficialūs asmenys. Tačiau ši diena tapo lemtinga ne tik Kretingos–Skuodo geležinkeliui, bet ir neigiamai paveikė Darbėnų ir Skuodo miestelių ekonominę raidą, kadangi šia linija ypač sumažėjo transporto srautai. Darbėnai 1923 –1925 m. pirmavo Vakarų Lietuvoje pagal išvežamų krovinių kiekį. Mat, miestelyje veikė didžiąją Kretingos apskrities valstybinių miškų dalį eksploatavusios Skuodo miškų urėdijos administracinis ir gamybinis centras, iš kur išveždavo daug medienos.
Kretingos, Darbėnų ir Skuodo geležinkelio stotys iš pradžių tebuvo tik mediniai barakai, niekuo neišsiskyrę iš aplinkinių pastatų. Tie barakai buvo pritaikyti kroviniams ir bagažui laikyti bei keleiviams apsisaugoti nuo vėjo, lietaus ar saulės kaitros.
Kretingos ir Darbėnų geležinkelių stotys buvo modernizuotos ir perstatytos dar ligi Antrojo pasaulinio karo. Tačiau nukentėję per karą kaip svarbūs strateginiai objektai, pokariu šie pastatai vėl buvo atstatyti ir sulaukė mūsų dienų.
Šaltiniai:
- „Darbėnų–Šventosios geležinkelis“. Geležinkelininkas (18). 1939 m. https://www.miestai.net/forumas/forum/bendrosios-diskusijos/infrastrukt%C5%ABra-ir-pramon%C4%97/b%C4%97ginis-transportas/7092-panaikinti-gele%C5%BEinkelio-ruo%C5%BEai-ir-u%C5%BEdarytos-stotys/page7
