Darbėnai ir LR prezidentai

Nepriklausomybės paminklas Darbėnuose iškilo 1930 m. minint Lietuvos nepriklausomybės 10-metį ir Vytauto Didžiojo mirties 500-ąsias metines, todėl jis dar vadinamas ir Vytauto Didžiojo vardu. Iškilmėse dalyvavo net pats Lietuvos valstybės Prezidentas Antanas Smetona. Ruošiantis prezidento sutikimui, dar 1928 metais, kur dabar stovi paminklas, miškininko Marijono Daujoto iniciatyva buvo įrengtas skverelis, pasodinti jauni medžiai. Deja, sovietmečiu paminklas buvo nugriautas. Atstatytas 1989 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Darbėnų rėmimo grupės iniciatyva.

Lazdininkų vėjo malūnas vietinių dar vadinamas „Prezidento malūnu“. 1925 m. Lazdininkų malūną įsigijo ūkininkas Jurgis Končius už Amerikos anglies kasyklose užsidirbtus pinigus. Anuomet toks pirkinys kainavo tiek pat kiek 400 karvių. Šeimininkas pats dirbęs malūnininku, o bernus samdęs tik žemės darbams. J. Končius pirkinį labai brangino, o kai malūnas atiteko kolūkiui, dirbo čia malūnininku iki pat mirties. Apie 1998 m. J. Končiaus duktė Ona Stasė Končiūtė–Nausėdienė (prezidento Gitano Nausėdos mama) susigrąžino tėvo malūną. Abu Lietuvos Respublikos prezidento Gitano Nausėdos tėvai amžino poilsio yra atgulę Darbėnų kapinėse. 

Atnaujinta: 2023-06-05
  • Elektroninis dienynas
  • Tėvams
  • Mėnesio veiklos planas
  • 1,2% parama
Pamokų laikas
6. 13.05 – 13.50
  • 1. 08.00 – 08.45
  • 2. 08.55 – 09.40
  • 3. 09.50 – 10.35
  • 4. 11.05 – 11.50
  • 5. 12.05 – 12.50
  • 6. 13.05 – 13.50
  • 7. 14.00 – 14.45
  • 8. 14.55 – 15.40
  • 9. 15.50 – 16.35