Nepriklausomybės paminklas iškilo 1930 m. minint Lietuvos nepriklausomybės 10-metį ir Vytauto Didžiojo mirties 500-ąsias metines. Iškilmėse dalyvavo Lietuvos valstybės Prezidentas Antanas Smetona. 1928 m. ruošiantis sutikti prezidentą A. Smetoną, toje vietoje, kur dabar stovi paminklas, miškininko M. Daujoto iniciatyva buvo įrengtas skverelis, pasodinti jauni medžiai.
Senosios nuotraukos liudija, kad paminklas buvęs tokios pat formos kaip ir dabar, tik nišos buvo įrengtos trijuose paminklo fasaduose. Jų apvadai buvo betoniniai, profiliuoti. Priekinės nišos betoninėje lentoje buvo įspaustas įrašas: „1918–1928. Lietuvos nepriklausomybės dešimties metų sukaktuvėms atminti“.
1962 m. paminklas buvo nuardytas. 1989 m. jį atstatė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Darbėnų rėmimo grupė (architektas Edmundas Giedrimas). Mūrytas iš Darbėnų apylinkėse surinktų akmenų, keturkampės piramidės pavidalo (primena Kaune esantį paminklą Nežinomam kariui). Paminklo viršūnę puošia metalinis ornamentuotas kryželis, pagrindo fasado plokštumą – apskrita metalinė plokštelė su Vyčio atvaizdu. Priekinio fasado apačioje – juodos spalvos šlifuoto akmens blokeliais aprėminta niša, kurioje pritvirtinta varinė plokštelė su išlietais Gediminaičių stulpais ir užrašu: „Lietuvos nepriklausomybė. 1918–1928 m.“
Nuotraukos
1. Nepriklausomybės 10-mečio paminklas Darbėnuose (Vilmos Benetytės nuotr.)
2. Nepriklausomybės paminklo atidengimo šventė 1930 m. Fotografavo Kretingos miškų urėdijos urėdas Marijonas Daujotas
