Tai kapinių koplyčia, įdomaus architektūrinio sprendimo – aštuonbriaunė ir aštuonsienė, statyta 1749 metais stovinti beveik kapinių viduryje, Grūšlaukėje, Darbėnų seniūnijoje, Kretingos rajone. Koplyčioje iš mūsų dienų išliko pati seniausia Kretingos rajone ir viena seniausių Lietuvoje monumentalioji sieninė tapyba. Sieninėje tapyboje dominuoja pilka, balta, žydra, auksinė spalvos, piešiniai apvesti juodu kontūru. Tapyba primena barokinį stilių: ekspresyvi, turtinga, drąsi savo linijomis bei apvaliomis formomis. Tokia sieninė tapyba buvo būdinga XVIII a. Panašios sieninės tapybos išlikę ir Plungės bažnyčioje. Ant trijų pagrindinių sienų dailininkas nutapė altorių, kuris iliuziškai priminė tikrąjį. Ant centrinės sienos kabėjo paveikslas ir tabernakulis – vieta, kurioje laikoma monstrancija. Paveikslas ligi mūsų dienų neišliko, o tabernakulis – nuimtas nuo sienos. Jo vietoje išliko užrašas: R.P. 1749 ir greta – žymenys „pinx it“ bei autoriaus monograma, primenanti vijoklinio ornamento motyvą.
Šoninėse sienose menininkas tapė tempera ant lentų, padengtų baltu gruntu. Piešiniams būdingi augalinių ornamentų motyvai. Augalai nutapyti stambiomis, išsiraičiusiomis šakomis su įvairiomis kryptimis išsisukusiais lapais ir dideliais žiedais. Žiedai išsidėstę laisvai, piešiniai – plataus užmojo, o freskos – pilnos dinamikos. Sieninėje tapyboje dominuoja pilka, balta, žydra, auksinė spalvos, piešiniai apvesti juodu kontūru. Tapyba primena barokinį stilių: ekspresyvi, turtinga, drąsi savo linijomis bei apvaliomis formomis.
Menotyrininko manymu, sienas ištapė labai gabus, galbūt ir mokslo ragavęs žmogus, sekęs profesionaliosios dailės pėdsakais: vien iš savo liaudiškos patirties menininkas nebūtų nutapęs kolonų bei akantų – kasdienybėje matomų žydinčių augalų – bijūnų, astrų, rožių, astrų – pynių.
Paminklas vertingas kaip dekoratyvinės sieninės tapybos kūrinys.
Nuotrauka
Grūšlaukės kapinių koplyčia (Vacio Miliaus nuotr.)
