Erškėtynas (Kadagynų miškas) – unikali sakralinė vieta Darbėnų seniūnijoje, Joskaudų miške. Manoma, kad kadaise čia buvusi pagonių šventykla. 1926 m. ant akmens, prie kurio išteka gydomąja galia garsėjantis šaltinis, vienai Lazdininkų kaimo gyventojai apsireiškė Švč. Mergelė Marija. Tais pačiais metais pastatyta medinė koplytėlė, o 1930 m. – daug didesnė mūrinė koplyčia. Vyresniosios kartos žmonės Erškėtyno vietovę laiko šventa. Dažniausiai per Sekmines ir kitas religines šventes jie atvyksta čia, tikėdamiesi fizinio ir dvasinio išgijimo, sielos atgaivos. Erškėtynas tarsi atkartoja Kryžiaus kalno tradicijas.
2011–2012 metais Darbėnų gimnazijos mokinės Indrė Galdikaitė ir Gytautė Norkutė rašė projektinį darbą „Kultūros paveldo egzistavimas šiuolaikinėmis sąlygomis: Lazdininkų Erškėtynas“. Su šiuo darbu jos dalyvavo Lietuvos jaunimo turizmo centro organizuojamoje Nacionalinėje mokinių ir jaunimo kraštotyros ekspedicijoje. Keletas ištraukų iš projektinio darbo:
„Įvažiavus į Lazdininkų kaimą iš Darbėnų pusės (Kretingos rajone už 5 kilometrų į pietvakarius nuo Darbėnų), į akį krinta medinė nuoroda į „Erškėtyną“ – link tolėliau dunksančio miško. Žmonės kalba, jog šiame, rodos, niekuo neišsiskiriančiame miške galima išvysti šį tą neįtikėtino ar net stebuklingo. Būtent dėl tų stebuklų čia išdygo koplytėlė Dangaus Karalienei, tamsiais vakarais tampanti šviesiausia miško vieta: žmonės vis važiuoja ir važiuoja: kas švento vandens pasisemti, kas prašymų žvakutę uždegti.
Lazdininkų Erškėtyno istorija. 1926 m. Sekminių naktį Lazdininkų kaimo gyventojai Barborai Pocienei sapne apsireiškė Švenčiausioji Mergelė Marija ir paprašė Alkos kalno papėdėje, kur iš žemės žiemą vasarą trykšta šaltinis ir žydi erškėčiai, o viršūnėje šimtmečiais vaidilutės kūreno Šventąją ugnį, būtų pastatyta koplyčia jos ir jos sūnaus Jėzaus Kristaus pagerbimui. Gal ir ne visi patikėjo Barboros pranašystėmis, bet dėl jos užsispyrimo ir pamaldumo tais pačiais metais nedidelė medinė koplytėlė buvo pastatyta. Prie jos melsdamiesi Lazdininkų ir aplinkinių kaimų žmonės patyrė dangiškų malonių. Todėl 1930 – Vytauto Didžiojo – metais čia buvo pastatyta nauja, daug didesnė, mūrinė koplyčia, – apie tai pasakoja ir Lazdininkų kaimo senolis Adomas Stoncelis straipsnyje „Mūsų Erškėtynas“.
Šalia koplyčios yra švento vandens šulinys. Erškėtyno prižiūrėtoja Irena Kaubrienė pasakoja, kad šventojo vandens gausumas ir veiksmingumas priklauso nuo pačių žmonių tikėjimo ir jų maldų.”
Nuotraukos
1-2. Erškėtyno šaltinis ir koplyčia (Ramintos Liebutės nuotr.; nuotrauka iš projekto „Žemaitijos istorinio – religinio kelio sklaida“)
3. Erškėtyno koplyčia (Indrės Galdikaitės nuotr., 2011-09-08)
4. Šventojo vandens šulinys (Gytautės Norkutės nuotr., 2012-01-22)
