Nuo XVIII a. Darbėnuose gyvenusios žydų bendruomenės istoriją dabar primena tik išlikusios senosios žydų kapinės, kurių macevų įrašai liudija gausios vietos bendruomenės egzistavimą iki pat Antrojo Pasaulinio karo. Kapinės yra miestelio rytiniame pakraštyje. Netaisyklingos trapecijos plano, pailgos šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 128–165 m ilgio ir 75 m pločio, apjuostos aukšta ir aklina betono tvora. Ties jos šiaurės vakarinės dalies viduriu yra vartų anga, kurioje įrengti metaliniai, dviejų sąvarų ažūriniai vartai su Dovydo žvaigžde viršuje. Ties pietvakarinės dalies viduriu išlikę ritualinės patalpos betoninės sienos. Reljefas nelygus, kalvotas. Kapinėse išliko 98 akmeniniai antkapiniai paminklai, paminklinės plokštės ir betoninės kriptos. Teritorija apaugusi spygliuočių mišku. Plotas – 0,98 ha.
Darbėnų žydai savo miruosius iš pradžių laidojo Laukžemės žydų kapinėse, o tik XIX amžiuje gavo leidimą įsirengti kapines už miestelio. Pagal išlikusias antkapines epitafijas seniausi laidojimai datuojami 1868 m. Veikė iki 1941 m. birželio mėn. Šiose kapinėse palaidoti gimusio ir vaikystę praleidusio išskirtinio Izraelio valstybės istorijai asmenybės – Davido Volfsono, sukūrusio dabartinę Izraelio vėliavą bei inicijavusio naujųjų Izraelio piniginių vienetų pavadinimą šekeliais pagal senovės Izraelio karalystės pavyzdį, tėvai.
Kapinės – valstybės saugoma regioninio reikšmingumo lygmens kultūros vertybė.
Nuotrauka
Darbėnų senosios žydų kapinės (Juliaus Kanarsko nuotr.)
