Darbėnai – miestelis, esantis šiaurės vakarų Žemaitijos teritorijoje, Kretingos rajono savivaldybėje, Klaipėdos apskrityje. Per miestelį teka Darbos ir Danės upės intakas – Tenžė.
Darbėnų kaimas ir dvaras minimi nuo 1591 m. Manoma, kad kaimas įkurtas 1566 m. per valakų reformą. Simonas Daukantas teigia, kad 1550 m. Darbėnų vietoje dar plytėjusi Palangos giria. 1591 m. minimas Darbėnų kaimas ir dvaras. 1621 m. Jonas Karolis Chodkevičius pastatydino pirmąją medinę bažnyčią. 1701 m. Kuršo kunigaikštis Ferdinandas suteikė Darbėnams prekybos privilegiją, kurią patvirtino karalius Augustas II. Kai nuo1730 m. Palangos seniūnijos inventoriuje Darbėnai pradėti minėti kaip miestelis, prasidėjo vietos gyventojų surašymai, buvo sudarytas ir kartografinis dokumentas. Jame buvo pažymėti ne tik miškai, upeliai, pievos, bet ir sklypų ribos, pastatai, keliai – tuo metu į Darbėnus suėjo 7 keliai. Miestelis tuomet buvo gyvenvietė, apstatyta vienaukščiais mediniais namais miškais apaugusioje vietoje. XVIII amžiaus pabaiga siejama su miestelio augimu ir klestėjimu.
Per 1831 m. sukilimą sudegė miestelis ir bažnyčia. 1833 m. tebuvo 61 medinis namas ir 431 gyventojas, veikė 2 krautuvės, 8 karčemos ir traktieriai.
Miestelyje XIX a. viduryje gimė ir augo išskirtinė Izraelio valstybės istorijai asmenybė – Davidas Volfsonas (1856–1914). Sionizmo idėjos entuziastas, išvykęs studijuoti į Vakarus, tapo Teodoro Herclio bendražygiu, sukūrė ir dabartinę Izraelio vėliavą bei inicijavo naujųjų Izraelio piniginių vienetų pavadinimą šekeliais pagal senovės Izraelio karalystės pavyzdį.
Nuo 1861 iki 1950 m. miestelis buvo Darbėnų valsčiaus ir seniūnijos centras. 1897 m. gyventojų surašymo duomenimis miestelyje gyveno 2059 gyventojai iš jų 1129 (54,8%) žydų tautybės.
XIX a. antrojoje pusėje, išplitus tautinio atgimimo idėjoms, Darbėnuose ir apylinkėse buvo aktyviai gabenama ir platinama uždrausta lietuviška spauda. Nuo 1893 m. atidaryta vaistinė. Nuo 1906 m. pradėjo veikti paštas. 1921–1940 m. Lietuvos telefonų abonentų sąrašai patvirtina miestelyje veikusias institucijas, kurios turėjo telefono liniją: pašto skyrius, valsčiaus valdyba, klebonija, geležinkelio stotis, policijos punktas, girininkija, „Pieno centro“ pieninė, gaisrinė, lentpjūvė, vaistinė ir pradžios mokykla.
1941 m. birželio 22 dieną – pirmąją karo dieną – vokiečiai užėmė Darbėnų miestelį visiškai be jokio pasipriešinimo. Vokiečių armijos sunkiosios artilerijos sviedinys pataikė į Darbėnų paštą – nutraukė ryšius, nebebuvo susisiekimo. 1941 metais išžudyta vis žydų bendruomenė (apie 540 žmonių).
1944–1953 m. Darbėnų valsčiuje aktyviai veikė Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanai.
1950–1992 m. Darbėnai buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. Joje atidaryta biblioteka, vaikų darželis (1945 m.), ligoninė (1952 m.), kultūros namai (1958 m.), ambulatorija. 1944–1949 m. veikė progimnazija, 1949–1950 m. – septynmetė, 1950–2010 m. – vidurinė mokykla, nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. – Darbėnų gimnazija.
1989 m. Darbėnuose gyveno 1536 gyventojai. 2016 m. gyveno 1475 gyventojai. 2013–2014 metais ES paramos lėšomis atlikta Darbėnų miestelio rekonstrukcija.
Nuotraukos
1. Darbėnų miestelio centras (Rimanto Benečio nuotr.)
2. Aikštė iš pietų pusės 1925 m
3. Davido Volfsono namas (Martynos Galdikaitės nuotr., 2023 m.)
