Šios mokslo įstaigos – tarptautinės gamtosauginių mokyklų programos dalyvės. Pasak Marijono Daujoto progimnazijos direktoriaus pavaduotojos ugdymui Jūratės Račinskienės, aktyviausi iniciatoriai yra patys moksleiviai, mokyklos aplinkoje bei namuose skatinantys pokyčius. Vaikai mokosi ir nori, kad apie gamtą sužinotų kuo daugiau žmonių.
Vėliavų įteikimo ceremonijoje dalyvavo Gamtosauginių mokyklų programų koordinatorius Renaldas Rimavičius, Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė, Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio miško auginimo specialistė Gražina Banienė, visų trijų ugdymo įstaigų atstovai bei moksleiviai.
Marijono Daujoto progimnazijos vaikai pristatė savo veiklas, projektus bei darbus, tarp kurių švaros ir tvarumo akcijos, antro šanso įvairiems daiktams suteikimo galimybės, inkilėlių kėlimo šventė, medžių sodinimas, dalyvavimas bendrose veiklose kartu su Kretingos muziejaus Gamtos skyriumi. Marijono Daujoto progimnazijos direktorė Raimunda Viskontienė kalbėjo apie draugiškos gamtai aplinkos svarbą, ekologijos bei tvarumo idėjas, jų svarbą.
Už pagalbą įgyvendinant tarptautinę Gamtosauginių mokyklų programą, edukacines veiklas, kurios ne tik praturtino mokinių žinias, bet ir stiprino sąmoningumą, padėkos raštu buvo pagerbta Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė. Padėkos raštas už pagalbą mokykloms bei gražias gamtosaugines iniciatyvas įteiktas Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio miško auginimo specialistei Gražinai Banienei.
Gamtosauginių mokyklų programų koordinatorius R. Rimavičius pasveikino moksleivius, jų mokytojus, gamtosaugos bičiulius, įteikė Žaliąsias vėliavas bei sertifikatus. Koordinatorius paminėjo, kad šiemet Gamtosauginių mokyklų programai sukanka 30 metų ir kad prie šios programos jau yra prisijungusi 101 šalis.
„Programa vykdoma septynių žingsnių principu: sukuriamas Gamtosauginis komitetas, įsivertinama ekologinė situacija, paruošiamas ir vykdomas veiksmo planas, įsivertinamos veiklos, plačiai skleidžiama informacija, įsigalioja apsauginis kodeksas. Žaliosios vėliavos apdovanojimas – tai kasmetinis apdovanojimas, įteikiamas sėkmingai nužingsniavus šiuos 7 žingsnius, kurie susumuojami, įvertinami ir pateikiami mokslo metų pabaigoje. Paraiškos peržiūrimos, įvertinamos, rezultatai skelbiami rugsėjį“, – programos esmę pristatė koordinatorius, pridūręs, kad šios vėliavos titulu šiemet Lietuvoje įvertintos 63 mokslo įstaigos. Marijono Daujoto progimnazijos pradinio ugdymo mokytoja Reda Petrulienė prisipažino, kad jų mokykloje buvo įdėta nemažai darbo, įsitraukta į įvairius renginius, vykdyta įvairiausia veikla. „Patys atliekame bandymus, renkame gamtinę medžiagą, kuriame kompozicijas, auginame bei tyrinėjame augalus, vasaromis vaikai juos parsineša namo, nusiima derlių“, – pasakojo mokytoja, pridurdama, kad daugelis šiuolaikinių miesto vaikų turi mažiau sąlyčio su gamta, žeme, todėl sodinimo, auginimo procesas juos labai domina ir įtraukia.
Rasa Zulumskytė-Trumpenskienė, taip pat Marijono Daujoto progimnazijos pradinio ugdymo mokytoja, paminėjo dešimtmetį trunkančią gražią bendrystę su Kretingos muziejumi, Gamtos skyriumi, kartu bendradarbiaujant įvairiose veiklose tiek mokykloje, tiek dvaro parko teritorijoje, tiek Žiemos sode ar Amatų centre.
Kad jų mokymo įstaiga įvertinta Žaliosios vėliavos nominacija, pasidžiaugė ir Darbėnų gimnazijos biologijos mokytoja Marija Černauskienė: „Esame gamtos vaikai, sodiname miškus, keliame inkilus, tradiciškai lankomės ir Kretingos muziejuje. Mūsų mokiniai gamtosauginėje veikloje dalyvauja noriai, iniciatyvas rodo ir jų tėvai bei visa bendruomenė“, – kalbėjo ji.
Salantų gimnazijos abiturientė Vidmantė Petrulevičiūtė, pristatydama savo gimnaziją, džiaugėsi įvertinimu bei gražiomis ne vienerius metus puoselėjamomis tradicijomis: „Mūsų gimnazija Žaliąją vėliavą gauna 17 kartą, tad gamtosauginės vertybės yra giliai įsišaknijusios. M Džiugu, kad penktų klasių moksleiviams bendradarbiaujant su Valstybinių miškų urėdija, pamokos šiemet vyks ir miške“, – pasakojo V. Petrulevičiūtė.
