Pietiniame Darbėnų miestelio pakraštyje, Kretingos, Vidurinės ir Palangos gatvių sankryžoje, iš toli matomas dviaukštis mūrinis su banguotais frontonais pastatas. Čia 1893 m. atidaryta Darbėnų vaistinė. Šiuo metu pastate gyvenama ir nėra visuomeninės paskirties patalpų.
Tarpukariu Darbėnuose savo vaistinę čia turėjęs Augustinas Pocius, gimęs 1888 m. Lazdininkų kaimo valstiečių šeimoje, buvo išsilavinęs žemaitis, įgijęs profesinį pasirengimą ne Lietuvoje, bet 1918 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, sugrįžęs iš užsienio į savo gimtąjį kraštą.
Jo tėvai suprato mokslo svarbą, tad savo sūnų Augustiną leido į mokslus, ir jis apie 1906 m. baigė Palangos progimnaziją. Vykdydamas tėvų norą savo šeimoje turėti kunigą, studijavo Kauno kunigų seminarijoje, bet po dvejų metų seminariją paliko ir pasirinko farmacijos studijas. Tada, 19 a. pab. – 20 a. pr., labai trūko išsilavinusių vaistininkų, tad baigusieji du dvasinės seminarijos kursus, galėjo dirbti vaistinėse kaip mokiniai ir padėjėjai be papildomų egzaminų.
O galimybė dirbti buvo svarbu, nes pasitraukdamas iš kunigų seminarijos, tėvų finansinės paramos neteko, o vaistinės mokinio darbas padėjo išgyventi ir mokytis toliau. A. Pocius, išvykęs į Kijevą, pradėjo vaistininko mokinio ir vaistininko padėjėjo kelią. Kijevo universitete 4 semestrus studijavo farmacijos mokslus ir, sėkmingai išlaikęs provizoriaus egzaminus, įgijo universiteto baigimo diplomą. Tai jam suteikė teisę dirbti provizoriumi. Dirbdamas įvairiose Kijevo vaistinėse, A. Pocius patyrė po bolševikinio perversmo 1917 m. kraštą apėmusią ekonominę suirutę. Todėl 1918 m. jis su žmona grįžo į Lietuvą ir įsikūrė Darbėnuose, visai šalia gimtojo Lazdininkų kaimo.
Darbėniškiai prie miestelio vaistinės tarpukariu. Interneto nuotr.
Gavęs iš valdžios leidimą verstis provizoriaus praktika ir steigti vaistinę, ją įkūrė mūriniame dviejų aukštų pastate prie kelių, vedančių į Kretingą ir Palangą, sankryžos. Šis namas - vienas iš kelių mūrinių namų Darbėnuose - pats puošniausias.
Pastato kampus puošė baltai dažytų figūrinių plytų, ėjusių per visą jo aukštį, juostos, balta spalva paryškinti ir pastato langai, o iš miestelio centro pusės virš įėjimo į vaistinę, buvo balkonas.
Vaistinę juosė metalinė, įrėminta betoniniais stulpeliais, tvora. Nėra žinoma, ar A. Pocius įsigijo čia jau anksčiau veikusią vaistinę, ar pats šio pastato pirmajame aukšte ją įkūrė, nors antroji versija labiau tikėtina.
Pagal to meto reikalavimus, kiekvienai mažesnių miestelių vaistinei turėjo tekti ne mažiau negu 3 tūkst. gyventojų, tad Darbėnuose galėjo veikti tik viena vaistinė.
Buvo numatytas ir privalomas 7 km atstumas tarp vaistinių.
Darbėnų vaistinės 1933 m. signatūra. Kretingos muziejaus archyvo nuotr.
Tuo metu pagal gydytojų receptus gaminami vaistai sudarė apie 40–50% parduodamų vaistų, o kita jų dalis - Lietuvos ir užsienio farmacijos įmonių produkcija. Pagal gydytojo išduotą receptą vaistinėje buvo gaminami ekstraktai, tepalai, tinktūros ir pačioje vaistinės laboratorijoje sufasuojami. Piliules reikėdavo padengti tvirta plėvele (kolodijumi) su cukrumi, sidabru ar net auksu. Pagal receptus buvo gaminamos ir ampulės.
Farmacininko ir jo padėjėjų darbas reikalavo ne tik teorinių, bet ir praktinių įgūdžių, kruopštumo ir atsakomybės. Vaistininkas, kuriam atnešamas gydytojo laiškas – receptas, turi ne tik jį teisingai perskaityti ir pagal gautus nurodymus pagaminti vaistą, netgi aptikti galimas klaidas (jei tokių pasitaikydavo), nes vaistininkas neturėjo teisės suklysti.
Lietuvos vaistininkų draugijos visuotinis susirinkimas 1930 m. Pirmas iš dešinės sėdi Augustinas Pocius – susirinkimo sekretorius, ties stalo viduriu sėdi Kretingos provizorius Vladas Grudzinskas – susirinkimo vicepirmininkas. Nuotr. iš „Vytauto Didžiojo mirties 500 -osioms metinėms pažymėti albumo“.
Jei gydytojo laiškai – receptai buvo paprasti ir neišvaizdūs, tai vaistininko laiškai, vadinami signatūromis, buvo ypač puošūs. Nuo senų laikų signatūros (etiketės) būdavo pririšamos prie vaistų buteliuko kaklelio, o XX a. viduryje – ir priklijuojamos. Signatūroje buvo nurodomas vaistinės pavadinimas, pavaizduotas farmacijos simbolis - apie taurę apsivijusi gyvatė, kartais atspausdinta ir pačios vaistinės pastato nuotrauka. Buvo leidžiama naudoti ir valstybės ženklą - Vytį.
Šaltiniai:
https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/47db858d-f6a3-49d6-b7a2-26c551d0d021-
Atnaujinta: 2023-06-05
