Savanoriai

Kretingos krašto savanoriai, prieš šimtmetį žuvę dėl Lietuvos laisvės

Atkūrus 1918 m. Lietuvos valstybingumą, imta rūpintis krašto saugumu. Laikinoji Lietuvos vyriausybė lapkričio 23 d. sudarė Krašto apsaugos tarybą, kuriai pavedė užtikrinti atkurtos valstybės nepriklausomybę ir užkirsti kelią piktavališkiems potencialių priešų kėslams. Nuo tada lapkričio 23-ioji yra laikoma Lietuvos kariuomenės įkūrimo diena.

Paskui besitraukiančią Vokietijos kariuomenę 1918 m. gruodžio 29 d. prie Lietuvos artėjo raudonoji armija. Laikinoji vyriausybė paskelbė atsišaukimą - „Lietuva pavojuje“, kviesdama piliečius stoti savanoriais į kariuomenę ir ginti savo valstybės laisvę. Savanoriams buvo pažadėtas visas išlaikymas ir 100 markių mėnesinė alga, o jų  šeimų nariams – 50 markių mėnesinė išmoka. Be to, nepriklausomybės karams pasibaigus ir pradėjus Lietuvos žemės reformą, savanoriams buvo pažadėta skirti žemdirbystei tinkamos žemės.

Kretingoje pirmieji kariai savanoriai susirinko 1919 m. sausio 22–23 dienomis. Iš viso 1919–1920 m. savo noru Lietuvos ginti iš Kretingos apskrities išėjo apie 300 jaunų vyrų. Jiems teko kautis su pasaulinę revoliuciją nešančia bolševikine raudonąja armija, po to – su bermontininkais vadinamų rusų baltagvardiečių ir vokiečių samdinių kariuomene, gynusia Vokietijos ekonominius interesus. Savanoriams buvo lemta susikauti ir su Abiejų Tautų Respubliką ketinusios atkurti Lenkijos vyriausybės išsiųstais generolo Liucijaus Želigovskio legionais.

Ne visi savanoriai sugrįžo iš Nepriklausomybės karų. Kovose žuvo, atlikdami karinę tarnybą 1919–1920 m. mirė 25 kariai, kilę iš Kretingos apskrities. 1920-aisiais metais gyvybes dėl Lietuvos paaukojo Pranas Apželtis, Pranas Benetis, Kostas Gagilas, Jonas Piktuižis, Jonas Sauseris, Stepas Stoukus, Juozas Vinkus ir Alfonsas Žiobakas.

Pranciškus Apželtis gimė 1901 m. sausio 18 d. Laukžemės parapijos Sūdėnų kaimo valstiečio Kazimiero Apželčio šeimoje. 1919 m. rugsėjo 15 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, tarnavo eiliniu 5-ajame pėstininkų pulke (kitais duomenimis – Belaisvių valdyboje). Žuvo ar mirė 1920 metais. Palaidotas Kėdainių miesto senosiose kapinėse greta kitų 64 karių, tarp kurių buvo ir pirmasis mūšyje dėl Nepriklausomybės žuvęs kareivis Povilas Lukšys. Prabėgus 10-čiai metų po mirties, 1930 m. rugsėjo 25 d. jam buvo pripažintas kūrėjo savanorio statusas, o šiam statusui patvirtinti teikiamas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis, įteiktas žuvusiojo seseriai Teklei.

Kitas savanoris Pranciškus Benetis gimė 1901 m. sausio 23 d. Laukžemės parapijos Kiaupiškių kaimo valstiečių Antano Benečio ir Kotrynos Butkutės Benetienės šeimoje. Darbėnų šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje sausio 24 d. jį krikštijo vikaras, lietuviškos spaudos platintojas, kunigas Jonas Ulickas. Krikšto tėvais tapo motinos brolis Pranciškus Butkus su Janina Mazalaite. Aštuoniolikmetis jaunuolis 1919 m. kovo 15 d. tapo Lietuvos kariuomenės savanoriu. Tačiau nepraėjus metams, atlikdamas karinę tarnybą 1920 m. sausio 14 d. mirė Kaune. Vykdant Lietuvos žemės reformą, jo motinai Kretingos apskrities žemės reformos komisija išparceliuoto Naujosios Įpilties dvaro žemėje suteikė žemės sklypą naujakurio ūkiui. Karių savanorių komisija 1932 m. kovo 7 d. mirusiajam pripažino Lietuvos kariuomenės savanorio kūrėjo statusą ir apdovanojo Savanorio medaliu, kurį atsiėmė motina Kotryna Benetienė.

Iš Nepriklausomybės karų grįžę savanoriai kovose už Lietuvos laisvę žuvusiems kariams atminti Kretingos II katalikų parapijos kapinėse 1928 m. pastatė kuklų granito obeliską. Jis tapo visuomenės susirinkimo vieta, kurioje buvo minimi žuvusieji už Nepriklausomybę, švenčiama Lietuvos kariuomenės diena, pažymimi kiti istoriniai įvykiai, susiję su lietuvių tautos kova už laisvę.

Darbėnų Lietuvos nepriklausomybės 10-mečio paminklas atidengtas 1930 metų gegužės 15 dieną minint Vytauto Didžiojo mirties 500-ąsias metines.
Jis pastatytas Lietuvai pagražinti draugijos, Lietuvos šaulių sąjungos ir Vytauto Didžiojo komiteto Darbėnų skyrių iniciatyva. Paminklo atidengimo iškilmėse dalyvavo Lietuvos valstybės prezidentas Antanas  Smetona

1962 m. paminklas buvo nugriautas ir akmenys  panaudoti  statomų kiaulidžių pamatams.1989 m. paminklas atstatytas Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Darbėnų rėmimo grupės iniciatyva.

Atstatytojo paminklo, kuris sumūrytas iš Darbėnų apylinkėse surinktų akmenų, viršūnę puošia metalinis ornamentuotas kryžius. Priekinio fasado apačioje yra juodos spalvos šlifuoto akmens blokeliais aprėminta niša, kurioje pritvirtinta varinė plokštė su išlietais gediminaičių stulpais ir užrašu: „Lietuvos nepriklausomybė. 1918–1928 m. Atstatytas 1989 m. Architektas Edmundas Giedrimas“. Atstatytame Nepriklausomybės paminkle iš abiejų pusių taip pat yra nišos. Būtent į jas ir įmontuotos plokštės su iškaltomis karių savanorių pavardėmis.
Vienoje yra 68 iš Darbėnų valsčiaus kilusių savanorių, 1919–1920 metų Nepriklausomybės kovų dalyvių, pavardės, kitoje – pavardės penkių savanorių, kurie už pasižymėjimą kovose buvo apdovanoti Vyties kryžiumi. Šio kryžiaus kavalieriai yra Kazys Čepronas, Juozas Martinkus, Juozas Sudavičius, Leonas Vasiliūnas ir Jonas Žilys.

Julius Kanarskas. Kretingos muziejus, istorikas

https://www.pajurionaujienos.com/?act=exp&sid=20803

https://www.svyturiolaikrastis.lt/2020/02/18/darbenuose-iamzintas-savanoriu-atminimas/