Medetka - vaistinis ir dekoratyvinis augalas.
Vienmetis 20 - 60 cm aukščio kvapus žolinis augalas. Žydi nuo birželio mėnesio iki pat šalnų. Spėjama, kad kilęs iš Pietų Europos. Dabar medetka natūraliai auga nuo Pietų Europos iki Azijos. Dėl vaistinių savybių auginama jau kelis šimtmečius. Lietuvoje savaime neauga, bet nuo seno buvo auginamos ir todėl dažnai pasitaiko sulaukėjusių augalų dykvietėse, pakelėse, šiukšlynuose, karjeruose. Išdžiovintos medetkos yra gelsvai oranžinės, kvepiančios, kartoko skonio.
Medetkos nuo seno naudojamos kosmetikoje. Jos skatina kolageno gamybą odoje, mažina uždegimą ir skausmą, todėl dedamos į kosmetinius ir gydomuosius kremus. Medetkų kremai naudingi gydant nuožvarbas ir odos nušalimus. Iš medetkų žiedų gaminami losjonai, kremai. Namų sąlygomis galima paruošti nuovirą, spiritinę ištrauką, tepalą. Gerai gydo žaizdas, raminamai veikia centrinę nervų sistemą, mažina jaudulį, kraujo spaudimą, stiprina širdies darbą, malšina skausmą, valo pleiskanojančia galvos oda, padeda nuo plaukų slinkimo. Geriamieji medetkų preparatai skiriami sergant skrandžio ir žarnyno ligomis. Išoriškai medetkos naudojamos žaizdoms, opoms, nudegimams, išbėrimams, gimdos kaklelio erozijai, dermatitams, burnos gleivinės, gerklės ligoms gydyti. Vaistinės medetkos nedažnai vartojamos kaip prieskonis. Tačiau oranžiniai ar geltoni žiedlapiai gali būti vartojami kaip šafrano pakaitalas. Žinoma, medetkos neturi tokio aromato, bet jos patiekalams suteikia tokią pačią spalvą ir savitą aromatą. Džiovintų žiedų dažniausiai dedama į ryžių patiekalus. Be to, žiedus, dėl jų sodraus aromato, galima dėti į tešlą, sriubas, daržovių ir mėsos troškinius. Galima naudoti ir šviežius žiedlapius – susmulkintų dėl spalvos ir kvapo dedama į salotas ir mišraines, jais galima puošti patiekalus.
