Ežiuolė - astrinių (Asteraceae) šeimai priklausanti augalų gentis.
Tai labai populiarus žolelinis augalas, labiausiai jis yra žinomas dėl savo gydomųjų savybių sergant gripu ar peršalimo ligomis. Tai daugiametis augalas į Europą atkeliavęs iš JAV ir ypač paplitęs čia po 1920 metų. Šie augalai išsiskiria gausiu ir ilgu žydėjimu, skirtingomis žiedų formomis ir spalvų gausa. Dauguma veislių žydi nuo vasaros vidurio iki šalnų, jas mielai lanko vabzdžiai ir drugiai. Dirvai nėra reiklios, tik parinkta vieta turėtų būti saulėta.
Šis augalas pasižymi veikliosiomis medžiagomis, kurios stiprina imuninę sistemą, veikia prieš mikrobus ir bakterijas (fenoliai – medžiaga ežiuolėje veikianti antibakteriškai). Taip pat ežiuolėje yra polisacharidų, kavos rūgšties derivatų ir glikoprotenų, kurie, kaip manoma, saugo organizmą nuo vėžio. Nors ežiuolės nauda nebuvo įrodyta moksliškai, o visi atlikti tyrimai buvo remiami maisto papildų su ežiuole gamintojų, tai nereiškia, kad ežiuolė nepasižymi tomis savybėmis. Žmonės plačiai visame pasaulyje naudoja šį žolelinį augalą įvairių infekcinių susirgimų gydymui. Ežiuolę reiktų pradėti vartoti vos pajutus pirmuosius infekcijos simptomus. Ji stimuliuoja imuninę sistemą ir padeda jai aktyviau kovoti prieš infekcijos sukėlėją, priešingai nei antibiotikai, kurie sunaikina tiek blogąsias, tiek ir gerąsias bakterijas, todėl imuninė sistema gali būti susilpninta.
Nors ežiuolė yra visiškai saugi vartoti daugumai sveikų žmonių, tačiau yra atvejų kada reiktų vengti šio augalo vartojimo. Ežiuolės reikėtų vengti žmonėms sergantiems autoimuninėmis ligomis, pavyzdžiui išsėtine skleroze, žmonėms sergantiems ŽIV, taip pat prieš vartojimą reiktų pasitarti su savo gydytoju besilaukiančioms ar bandančioms pastoti moterims.
