Piliakalnis siejamas su viduramžių rašytiniuose šaltiniuose minima Impilties (Empilten, Ampillen, Ampilten) vietove. Impilties vardas pirmą kartą paminėtas Kuršo vyskupo Heinricho 1253 m. balandžio 5 d. rašte Livonijos ordino magistrui dėl pietinių Kuršo žemių pasidalijimo. Pagal tą dokumentą ji atiteko Livonijos ordinui. Įpiltis priklausė kuršių Duvzarės žemei ir, manoma, buvo šio regiono pagrindinė tvirtovė. Kuršiams 1260 m. sukilus, ji tapo viena pagrindinių sukilėlių pilių. 1263 m. pilies įgulai pasitraukus į Lietuvą, kryžiuočiai pilį užėmė ir sudegino.
1972 m. piliakalnis su gyvenviete paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu. 2005 m. pripažintas valstybės saugomu, o 2007 m. patvirtintas išskirtinę kultūrinę vertę turinčiu kultūros paveldo objektu.
Nuotrauka
Senosios Įpilties piliakalnis (Rasos Šilingienės nuotr.)
