„Seniausioms Darbėnų kapinėms ir Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus 1620 m. pastatytai pirmajai bažnyčiai atminti“ – toks tekstas įrašytas ant paminklinio akmens. Paminklinis akmuo buvo pastatytas Darbėnų bendruomenės iniciatyva, minint 430 Darbėnų metines.
Lankydamasis jam priklausančiame Kretingos dvare, didysis karvedys Jonas Karolis Chodkevičius rūpinosi Katalikų Bažnyčios padėtimi Žemaitijoje, įkūrė Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolyną, Kražių jėzuitų kolegiją ir bažnyčią, taip pat pastatė naują Skuodo katalikų bažnyčią. Žemaičių vyskupijos, vėliau – Lietuvos bažnytinės provincijos, leisto žinyno „Elenchus omnium ecclesiarum et universi cleri“ duomenimis, apie 1620 m. Jonas Karolis Chodkevičius fundavo pirmąją Darbėnų bažnyčią. Tai buvusi Darbėnų kaimo kapinėse pastatyta medinė koplyčia (Palangos bažnyčios filija).
Darbėnų kaimo kapinės veikė Darbos kairiajame krante, prie kelio į Vaineikius. Jos įrengtos XVI a. antroje pusėje, kuriantis Darbėnų kaimui, nuolat naudotos iki XVIII a. vidurio. Atsiradus miesteliui, šalia turgavietės XVIII a. pirmoje pusėje iškilo nauja bažnyčia, gavusi parapijos teises. Aplinkui ją esančiame šventoriuje atidarius bažnytines kapines, senosiose kapinėse iki XX a. 2–3-iojo dešimtmečio laidotos užkrečiamųjų ligų epidemijų aukos, savižudžiai, nekrikštai. Sovietmečiu kapinės išniekintos: nugriauti kryžiai, koplytėlės, išardytos tvoros, per kapines nutiestas kelias.
Nuo 1997 m. kapinės registruotos valstybės saugomų kultūros vertybių registre.
Nuotrauka
Paminklas seniausioms Darbėnų kapinėms atminti (Onos Benetienės nuotr.)
